Liūdna naujakurių pradžia

Klaipėdietė Natalija Mogučaja-Vaineikienė, kaip ir dauguma jaunų žmonių, prieš 10 metų kartu su vyru nusprendė imti paskolą ir priemiestyje įsigyti naujos statybos namą.

Šeimos naujakurystės džiaugsmas truko labai neilgai, nes šeimininkų siaubui ėmė lįsti statybų brokas.

Vos apsigyvenus, ėmė smukti grindys, sienose atsivėrė plyšiai, į gyvenamąsias patalpas pradėjo skverbtis drėgmė, kuri apgadino pirmojo aukšto sienų apdailą.

Dėl drėgmės katilinės patalpose buvo sugadintos betono grindys, nebeužsidarė centrinio įėjimo lauko durys.

Kadangi balkone po plytelėmis nebuvo tinkamai įrengta hidroizoliacija, vanduo pro siūles tarp balkono plytelių pradėjo tekėti į pirmojo aukšto patalpas.

Dėl nekokybiškai sumontuoto stogo vanduo pateko į miegamojo vidų ir apgadino sienų apdailą.

Vėliau ieškinyje teismui namo šeimininkai rašė: "Prie namo nėra sumontuotas buitinių nuotekų šulinys, nors techniniame projekte nurodyta, kad būtina įrengti šulinį, statybos metu neatkurtas sklype buvęs drenažas. Dėl nekokybiškai sumontuotos vandens surinkimo sistemos vanduo apgadino namo fasado sieną. Atliekant stogo darbus, nebuvo sumontuotas kaminas, skirtas ventiliacijai, ir iš kanalizacijos vamzdžių į patalpas patekdavo metano dujų."

Pasiėmėme paskolą ir gyvename avarinės būklės name.

"Situacija – katastrofiška, mes pasiėmėme paskolą ir gyvename avarinės būklės name. Pradžioje su pardavėju bendravome draugiškai, statybininkai šį bei tą patvarkė, bet tų defektų buvo tiek daug, kad jie nusispjovė ir pasakė, kiek teismas priteis, tiek mes jums ir sumokėsime", – pasakojo N.Mogučaja-Vaineikienė.

Gera žinia nukentėjusiesiems

Nekokybišką namą už 680 tūkst. litų (197 tūkst. eurų) įsigijusi pora pradžioje dėl pastato broko kreipėsi į draudimo bendrovę, kurios ekspertai tik patvirtino, kad dėl gyvenamojo namo defektų kalti statytojai.

Esą grindų smukimą ir pertvarų įtrūkimą nulėmė nekokybiškai atlikti statybos darbai, todėl draudimo bendrovė išmoką sumokėti atsisakė.

2011 m. po ilgų susirašinėjimų dėl defektų taisymo N.Mogučaja-Vaineikienė ir jos vyras Jurgis Vaineikis namo pardavėją padavė į teismą ir siekė prisiteisti 272 tūkst. litų (78 tūkst. eurų).

Teismas dėl statybinio broko nukentėjusiems N. ir J.Vaineikiams buvo palankus.

Nors ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, atsakovas N. ir J.Vaineikiams turėjo sumokėti 41 tūkst. eurų nuostoliams atlyginti bei dar beveik 4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

"Kai teismo sprendimą mes atidavėme vykdyti antstoliui, gavome informacijos, kad skolininkas ketina kreiptis dėl fizinio asmens bankroto. Tai reiškė, kad atsakovo skolą faktiškai atgauti taps neįmanoma", – teigė N.Mogučaja-Vaineikienė.

Skolininkas tapo bajoru

Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teisme vyko viešas posėdis, kuriame teisėja Dalė Žukauskienė turėjo nagrinėti klaipėdiečių Alfonso ir jo žmonos Vandos (vardai pakeisti – A.D.) fizinio asmens bankroto bylą.

Minėtasis Alfonsas ir pardavė nekokybišką namą N. ir J.Vaineikiams.

Šie, nesutikdami su skolininko ketinimais, kreipėsi į teismą nurodydami, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, slepia pajamas ir turtą.

"Komiška situacija, Alfonsas savo socialinio tinklalapio profilyje paviešino vaizdus, kaip jis buvo įšventintas į bajorų luomą. Vadinasi, šiuolaikinė Lietuvos bajorija nuo teismo skolų "garbingai" slepiasi po tariamu bankroto šydu? Jis turbūt įsivaizduoja, kad įstatymai jam negalioja, kaip ypatingo luomo atstovas veikiausiai jis gali kvailinti ir mus, ir valstybės institucijas, apsimesti vargšeliu, gyvendamas prabangiai", – piktinosi N.Mogučaja-Vaineikienė.

Galų paieškos Norvegijoje

Naujai iškepto bajoro Alfonso kreditorių sąraše ne tik N. ir J.Vaineikiai.

Tarp savo pinigus siekiančiųjų atgauti iš minėto asmens yra trys bankai – DNB, "Nordea Bank" Lietuvos skyrius,"Swedbank", taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija, "Sodros" Klaipėdos skyrius, Klaipėdos teritorinė muitinė, bendrovė "Energijos skirstymo operatorius", antstolis Aleksandras Selezniovas bei saugos kompanija G4S.