Nušiurusių, metų naštos slegiamų daugiabučių fone vis labiau ryškėjantys renovuotų pastatų akcentai keičia ne tik miestų veidą. Gerokai mažesnes šildymo sąskaitas gaunantys atnaujintų namų gyventojai sutartinai patvirtintų, jog už finansinį faktorių ne mažiau svarbu ir iš esmės pakitusi gyvenimo kokybė.

Namus papuošė pastoliai

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistas Klaipėdos regione Eugenijus Šimonis pripažino, jog tiems, kurie dar tik svarsto apie modernizacijos galimybes, geroji renovacijos patirtis tampa bene stipriausiu įkvėpimo šaltiniu.

Antai Miško kvartale jau šiais metais planuojama renovuoti daugiau kaip pusę namų. Mokėjimai už šildymą šioje miesto dalyje praėjusių metų gruodį siekė nuo 0,52 euro/kv. m renovuotame iki 2,8 euro/kv. m nerenovuotame name.

Renovacijos ženklai ryškūs ir pietinėje miesto dalyje – darbai baigiami 3 Laukininkų, Vyturio ir Vingio gatvių daugiabučiuose, dar viename darbai pradėti, o 8 namuose bus pradėti artimiausiu metu arba renovacijai rengiamasi.

Be to, nuo 2014 m. atnaujinamuose daugiabučiuose keičiami ir liftai. Klaipėdoje pakeisti 5 namų liftai ir dar bent 7 turėtų būti pakeisti šiemet.

Apibendrindamas šiandienos situaciją E.Šimonis teigė, jog Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos kontekste Klaipėdos regionas atrodo neblogai.

"Iš šalyje renovuojamų daugiau nei 2 tūkst. daugiabučių Klaipėdos regionui tenka 278, arba apie 13 proc. tokių pastatų", – nūdienos rezultatus iliustravo pašnekovas.

Paspirtis – savivaldybės

Renovacijos proveržiu įvardijami 2013-ieji, kai buvo patvirtintas naujasis daugiabučių atnaujinimo modelis ir į renovacijos programą įsijungė savivaldybės.

Savivaldybės programoje dalyvaujantiems gyventojams patiems nebereikia prisiimti jokių organizacinių, kreditinių įsipareigojimų, projekto įgyvendinimo rizikų – visu tuo rūpinasi projekto administratorius.

Daugeliui Lietuvos gyventojų šis būdas šiandien yra patrauklesnis. Pavyzdžiui, sostinėje iš 200 daugiabučių net pusė atnaujinama savivaldybės iniciatyva.

Klaipėdoje situacija kiek kitokia – čia iš 158 atnaujinamų daugiabučių net 132 renovuojami bendrijų ir administruojančių įmonių iniciatyva.

Tačiau kad ir kas bebūtų iniciatorius, priimant atsakingą renovacijos sprendimą, natūralu, gyventojams kyla nemažai klausimų, susijusių tiek su biurokratiniais, tiek su finansiniais niuansais.

Tad artimiausiuose "Klaipėdos" numeriuose bus ne tik pristatoma Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, supažindinama su naujovėmis, ekspertų įžvalgomis, bet ir dalijamasi pačių klaipėdiečių, kurie jau džiaugiasi gyvenimu renovuotuose namuose, patirtimi bei patarimais.

Verta neatidėlioti sprendimo

Pastarųjų dienų aktualija – nuo balandžio pasikeitusi paraiškų daugiabučiams modernizuoti teikimo tvarka.

Kvietimus joms teikti skelbs Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į galimybes skirti lengvatinius kreditus daugiabučiams atnaujinti pagal sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis ir šalies biudžeto asignavimus valstybės paramai teikti. Renovacijos investicijų planai, rengiami įgyvendinant daugiabučių modernizavimo programą, bus teikiami ją administruojančiai Būsto energijos taupymo agentūrai.

Bus nustatoma, kiek paraiškų bus priimama, taip pat jų teikimo terminai, specialieji reikalavimai projektams, jų atrankos ir vertinimo kriterijai, taip pat priimtinas laikas daugiabučio namo atnaujinimo investicijų planui parengti.

Nuo balandžio šiek tiek pakito ir paramos bei kompensacijos projektams įgyvendinti apimtys.

Rangos darbų sutartis pasirašiusiesiems iki 2015 m. kovo 31 d. valstybė dengia 40 proc. sumos, skirtos energiją taupančioms priemonėms įdiegti. Nuo balandžio 1-osios ši parama sieks 35 proc., o po poros metų dar mažės.

Iki šių metų spalio 1 d. valstybė apmoka 100 proc. namo atnaujinimo projekto parengimo išlaidų, statybos techninės priežiūros išlaidų ir projekto administravimo išlaidų, vėliau – tik 50 proc.

Kaip pripažino E.Šimonis, jau vien dėl šių aplinkybių gyventojams vertėtų suskubti priimti renovacijos sprendimą.