Sekmadienį gyventojai rinkosi automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli molo. Ten buvo suręsta konstrukcija ir apkabinta plakatais, skatinančiais atkreipti dėmesį į nykstančius paplūdimius, eroduojančius krantus.

Kai kurie akcijos „Apginkime Lietuvos pajūrį garsiai – SOS“ dalyviai buvo apsiginklavę būgnais. Viena moteris tvirtino, šio instrumento garsais nori iškviesti iš žemės gerąsias dvasias, kurios padėtų išsaugoti Melnragės gyvenvietę.

„Mums rūpi ne tik mūsų kiemas, bet ir mūsų visų pajūris“, – skelbė akcijos organizatoriai.

Melnragės bendruomenės pirmininko pavaduotoja, Molo gatvės seniūnaitė Marija Kalendė atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūros krantai pastaraisiais metais sparčiai nyksta, o smėliu pildomi tik Palangos paplūdimiai. Likusiame pajūrio ruože tokios priemonės nėra vykdomos.

„Audrų pasekmės rodo, kad kompensuoti smėlio nebepakanka. Reikia imtis kietųjų kranto erozijos atstatymo priemonių. Tokias kompleksines priemones reikėtų taikyti visam Lietuvos pajūriui. Tik tada po kelerių metų būtų rezultatas“, – prieš protesto akciją skelbė seniūnaitė.

M.Kalendė įsitikinusi, kad būtina atlikti galimybių studiją, kuri atsakytų į klausimą, kokiomis priemonėmis galima išsaugoti krantus.

Kad reikia parengti ilgalaikę paplūdimių gelbėjimo strategiją, sutinka ir mokslininkai. Pasak jų, tik tada pavyks pasiekti rezultatų.

Tačiau dalis mokslininkų neskatina paplūdimiuose įgyvendinti kietųjų priemonių – statyti bunų, betoninių sienelių, bangolaužių. Jų nuomone, tinkamesnė priemonė – pliažų pildymas smėliu. Kaip pavyzdys pateikiamas, po šių darbų praplatėję Palangos paplūdimiai.

Teigiama, kad Lietuvos pajūrio krantai yra dėl kelių priežasčių. Viena iš jų, kad jų nebepasiekia smėlis iš Kaliningrado kyšulio. Čia krantai yra sutvirtinti bunomis, betoninėmis sienelėmis, padangomis. Anksčiau daug nešmenų atnešdavęs Nemunas taip pat prarado savo jėgą. Tam įtakos turi upėje statomos užtvankos. Smėlio pernašą iš pietų į šiaurę trikdo ir uosto veikla.

Įtakos krantų erozijai turi ir gamtinės sąlygos. Pastaraisiais metais vyksta stipresnės ir dažnesnės audros. Jūra vis daugiau pasiima, o atiduota mažiau. Be to, kyla ir jūros lygis. Per keliasdešimt metų jis pakilo 15 centimetrų.

Tai ne pirmoji Melnragės gyventojų surengta akcija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į krantų eroziją.