Quantcast

Patyčių centre – Lietuvos laivynas

Nevykęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo "Kuršis" bandymas prisišvartuoti Danės upėje, kai karo jūrininkai taranavo keleivinį keltą, o paskui laivagaliu atsitrenkė į krantinę, neliko nepastebėtas ir už mūsų šalies ribų. Kaimyninėje Rusijoje šis manevras išprovokavo patyčių bangą.

Nevykęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo "Kuršis" bandymas prisišvartuoti Danės upėje, kai karo jūrininkai taranavo keleivinį keltą, o paskui laivagaliu atsitrenkė į krantinę, neliko nepastebėtas ir už mūsų šalies ribų. Kaimyninėje Rusijoje šis manevras išprovokavo patyčių bangą.

Bijo, kad užpuls lietuviai

"Pasižiūrėkite. Lietuvos karinio jūrų laivyno gėda. Laivo švartavimas primena blondinės bandymą pastatyti automobilį", – tokiu prierašu laišką su nuoroda į "You Tube" vaizdo įrašo peržiūrą plačiai paskleidė vienas veikėjas.

"Komsomolskaja pravda" ("Komjaunimo tiesa") interneto svetainėje pateikta ir filmuota medžiaga su "Kuršio" švartavimosi elementais.

"Pagrindinis filmuko "herojus" – 60 m minininkas "Kuršis" (M54)", – toks pašaipus prierašas paliktas prie vaizdo įrašo, kuriame matyti nevykęs lietuvių jūrininkų manevravimas Klaipėdos uoste.

"Baltarusių jūrininkai ir tai geriau prisišvartuotų savo Baltarusių jūroje". "Geriau jau pripučiamomis valtimis plaukiotų. O dar geriau – su pripučiamomis moterimis".

"Jiems geriau sekasi ant Rusijos skalyti iš patvorio."

O štai Kaliningradiete pasivadinęs komentatorius ar komentatorė rašė: "Visi jūs čia juokiatės, o man iš tiesų baisu, kad Lietuva mus užpuls, juk Klaipėda visai greta".

Štai kokį "geopolitinį" atspalvį staiga įgijo nelemta "Kuršio" vairininko klaida Jūros šventės rytą.

Incidentas svečių belaukiant

Nesusipratimas įvyko liepos 25-ąją, šeštadienį, apie 11 val. ryto per Jūros šventę, kai kariškiai švartavosi Danės upės žiotyse, kad galėtų įlaipinti svečius, kurie ketino plaukti į jūrą pagerbti žuvusių jūrininkų.

Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovo Audriaus Vitkausko, "Kuršis" – didelio tonažo laivas, palyginti su fregatomis "Aukštaitis", "Žemaitis" ar "Dzūkas", dar nėra švartavęsis Danės upėje, todėl veikiausiai ir nutiko šis incidentas.

Jau kitą dieną, sekmadienį, socialiniuose tinkluose pasirodė pikantiškas vaizdo įrašas. Lietuviškai kalbantis operatorius mėgėjas veikiausiai mobiliuoju telefonu nufilmavo, kaip karinių jūrų pajėgų laivas "Kuršis", besišvartuodamas Danėje, rėžėsi į Smiltynės perkėlos bendrovės keleivinį keltą "Kintai".

"Kintai" per susidūrimą beveik nenukentėjo, o "Kuršis" po smūgio į krantinę liko apibraižytu laivagaliu. Tačiau laivui daugiau nepakenkta, ir jis su svečiais išplaukė į jūrą nuleisti vainikų.

Beje, laivą esą artimiausiu metu ketinama statyti į doką remontui.

Vaizdo įrašas apie šį nelemtą nutikimą netrukus atsirado "You Tube" tinkle, kur jį pasigavo piktdžiugiškai nusiteikę asmenys ir visa tai pavertė viešu patyčių objektu.

Į šio tinklo paieškos sistemą įvedus žodžius "Lietuvos karinės jūrų pajėgos", pats pirmas vaizdo įrašas vadinasi "Pademonstravo, kaip turi būti švartuojami laivai". Taigi tą, atrodo, menką gėdą nusiplauti taip greitai nepavyks.

Be reikalo juokiasi

Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas anksčiau trejus metus praleido Sovietų Sąjungos karinio Šiaurės jūros laivyno gretose. Susumavus tarnybos laiką, 12 mėnesių, tai yra vienerius metus, jis praleido plaukiodamas povandeniniame laive.

Tad karinio laivyno tvarka, kurią paveldėjo dabartinė Rusijos Federacija, V.Čepui labai gerai žinoma.

"Be reikalo jie juokiasi iš šio "Kuršio" incidento. Tarybiniais laikais tokie ir panašūs įvykiai laivyne buvo kasdienybė. Beje, norėčiau jų paklausti, o kokios blondinės "Kurską" nuskandino? Kokios blondinės nuskandino K21 Ramiajame vandenyne? Nors patys sovietai tada tvirtino, kad jiems nė vienas laivas nedingo", – savo poziciją dėstė V.Čepas.

K21 tragedija nutiko praeito amžiaus 7-o dešimtmečio pabaigoje. Teigiama, kad JAV kariškiai ryžosi sudėtingiems veiksmams iš 5 km gylio iškelti nuskendusį tarybinį laivą, kurio atsižadėjo jų valdžia.

"Amerikiečius domino visokie slapti ryšio kodai, kurie, kaip spėta, turėjo būti nuskendusiame laive. Likus 100 metrų iki vandens paviršiaus, skenduolis perlūžo pusiau. Dalis jo vėl nusmego į dugną, o kitą dalį pavyko iškelti. Jo viduje rado 16 žuvusių jūrininkų kūnus. Sovietai tvirtino, kad tai ne jų žmonės. Amerikiečiai patys juos palaidojo", – pasakojo V.Čepas.

Esą tik vėliau sovietų valdžia vis dėlto pripažino, kad nuskendęs laivas buvo jų, ir žuvusiųjų kūnai buvo repatrijuoti į SSRS.

"Tai kokių čia blondinių veikla buvo, kad net savo žmonių išsižadėjo? Tegul jie patys savo kieme apsišluoja. Prisiminkime, kaip Arktyje degė povandeninis atominis laivas", – nelaimes kaimynų kariniame laivyne vardijo V.Čepas.

Reikia turėti savigarbos

Pasak V.Čepo, rusiško laivyno istorija – ištisų katastrofų istorija. Incidentai, nesėkmės ir kitokie nesklandumai sovietų laivyne buvo kasdienybė.

"Pamenu, dar tarnybos metais mano vienas bičiulis plaukė povandeniniame laive Viduržemio jūroje ir neapsižiūrėję jie iškilo į paviršių prieš pat žvejų laivą, kuris nupjovė jų laivo priekyje esančią lokacinę sistemą. Todėl iš tokių nelaimių, kuri nutiko "Kuršiui", nereikėtų tyčiotis. Laivas – juk ne automobilis, stabdžių staiga neįjungsi. Net plaukiant nedideliu greičiu jį sudėtinga sustabdyti. Pavyzdžiui, didiesiems tanklaiviams reikia net 3 km, kad jie sustotų", – teigė V.Čepas.

Esą galima tyčiotis iš visko, bet reikia turėti savigarbos. Juolab patys – ne be nuodėmės.

"Šis atsitikimas su "Kuršiu" kai kam labai gera proga toliau pudruoti smegenis savo liaudies masėms. Esu tikras, kad mūsų karo jūrininkai rimti specialistai ir tas nutikimas toks menkas, jog net nevertas išskirtinio dėmesio. Tačiau, pasirodo, kai kas net tokią smulkmeną panaudojo propagandos tikslams", – įsitikinęs V.Čepas.

Bylos, pasiekusios teismus

Per visą nepriklausomybės laikotarpį labiausiai pagarsėjo keli atvejai, kai dėl Lietuvos karinių jūrų pajėgų jūrininkų kaltės teko bylinėtis teismuose.

2008 m. birželį nelaimingo atsitikimo metu tarptautinėse pratybose BALTOPS žuvo 22-ejų Lietuvos karinių pajėgų jūreivis. Į privalomąją tarnybą pašauktas šauktinis iš Panevėžio žuvo, kai ant jo užkrito laivo "Jotvingis" liukas. Po trejus metus trukusių teismų žuvusio jūreivio vadai atsipirko pinigine bauda.

Tų pačių metų liepą pramoginiame laive "Arka", stovėjusiame Klaipėdos uoste, buvo sužalota moteris – ji neteko dviejų vienos rankos pirštų galų. Manoma, kad moteris nukentėjo, kai burlaivį prie krantinės bloškė karinio laivo "Skalvis" sukelta banga. Esą nelaimė įvyko dėl to, kad "Skalvis" plaukė per dideliu greičiu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

specialistas

specialistas portretas
svartuotis reikia pries veja bet ne sonu,butu nieko nedares pati vejas ir srove galejo isnesti is danges ir manevruok po to kiek nori nors nuo nidos iki palangos linkiu 7 pedu po kiliu aciu visiems kas skaite

specialistas

specialistas portretas
svartuotis reikia pries veja bet ne sonu,butu nieko nedares pati vejas ir srove galejo isnesti is danges ir manevruok po to kiek nori nors nuo nidos iki palangos linkiu 7 pedu po kiliu aciu visiems kas skaite

Vai vai kokie

Vai vai kokie portretas
mes visi žinovai ir analitikai...susišike..Patys burokai pamėlyniję pabandykit nors karta švartovke, tada gerkle laidykit.Nėra tep paprasta.Na gal kariunams reiketu dažniau tuokius manevrus atlikinėti ka įgudžius turėt, bet ka čia koki ruskiai pasijuokė iš nesėkmės nematau nieko tokio-i savo kliurkas tegu žiūr.///Užsičiaupkit troliniai kometatyriai
VISI KOMENTARAI 36

Galerijos

Daugiau straipsnių