Quantcast

Paplūdimio sezono pabaiga – audringa

Paplūdimio sezoną pajūryje vainikavo audra, kuri prižiūrėtojus iš pliažų privertė kiek skubiau surinkti visą inventorių. Nerami jūra, didelės bangos vyravo didžiąją šios vasaros dalį ir viliojo nedrausmingus poilsiautojus, tad gelbėtojams darbo netrūko.

Vos 20 gražių dienų

Penktadienis buvo paskutinė diena šiemet, kai pajūrio paplūdimiuose buvo galima išvysti saugumą užtikrinančius gelbėtojus. Jie atsisveikino iki kitos vasaros.

Pajūrio paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai teigė, kad šis sezonas buvo sunkus, darbo netrūko.

„Vasara pasitaikė pakankamai vėsi. Daugiau vyravo apniukę, vėjuoti orai. Žmonės, tik pasirodžius saulei, skubėdavo į paplūdimius, šokdavo į jūrą, nors ji būdavo audringa. Nepaisydavo jokių įspėjamųjų ženklų“, – kalbėjo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Anot jo, šį sezoną suskaičiuota vos 20 gražių dienų, kai buvo galima leisti laiką paplūdimiuose, mėgautis saulės voniomis.

„Dvi dienas oro temperatūra siekė apie 28, dar kelias – apie 25, o likusiomis – 20–23 laipsnius šilumos. Kai dangus buvo apniukęs, termometrų stulpeliai siekdavo vos 18–20 laipsnių aukščiau nulio. Tropinių karščių taip ir nesulaukėme, nors meteorologai žadėjo“, – konstatavo pavaduotojas.

Gelbėtojai bėgiojo suplukę

Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas šį sezoną taip pat apibūdino kaip sudėtingą.

„Nebuvo gerų orų, jūra – nuolat audringa. Išlenda saulė, ir vasaros pasiilgę žmonės bėga maudytis. Jie nekreipia dėmesio, kad jūroje didžiausios bangos, kyla pavojus gyvybei. Darbo – daug. Daugiau nei bet kada. Atrodo, susitvarkėme, bet buvo sunku. Pasitaikė momentų, kai suplukę bėgiojome“, – pastebėjimais dalijosi J.Pirožnikas.

Pajūrio paplūdimiuose budėję gelbėtojai ne tik skubėdavo į pagalbą skęstantiesiems, bet ir vykdė prevenciją. Reikalaudavo, kad žmonės paliktų audringą jūrą, drausmino girtaujančiuosius, dalyvavo patikrinimuose kartu su policija.

Baltijos jūroje ties oficialiais Klaipėdos, Palangos, Neringos paplūdimiais šį sezoną nenuskendo nė vienas žmogus. Atitinkamai išgelbėta 11, 20 ir du. Tarp jų buvo ir vaikų.

Nors oficialiuose pajūrio paplūdimiuose, kur budi gelbėtojai, skaudžių nelaimių neįvyko, tragiškai baigėsi maudynės už jų ribų.

Baltarusijos pilietis vadinamajame laukiniame paplūdimyje nuskendo Juodkrantėje, du vaikai ir vieno jų tėvas – Klaipėdos rajone, netoli Nemirsetos.

Nemoka gerai plaukti

Gelbėtojai vieningai tvirtino, kad pagrindinė paplūdimiuose vyraujanti problema ta, jog žmonės nepaiso raudonos vėliavos, maudosi audringoje jūroje, taip rizikuodami savo gyvybe.

„Žmonės į jūrą žiūri kaip į pramogą. Mano, kad skęs kažkas kitas, bet tikrai ne jis pats. Dėl to ir įvyksta nelaimės. O gelbėtojams besimaudančiųjų audringoje jūroje paprašius eiti į krantą kyla nepasitenkinimas“, – teigė A.Siakki.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje maža žmonių, kurie moka gerai plaukti. Dėl to, pakliuvę į sroves banguotoje jūroje, nesugeba išsikapanoti.

Stebina ir kai kurių tėvų neatsakingumas. A.Siakki tvirtino, kad suaugusieji leidžia vaikams maudytis audringoje jūroje, nors kabo tai daryti draudžianti vėliava.

„Tėvai nuo mažens moko pažeisti taisykles ir rizikuoti savo gyvybe“, – apgailestavo pavaduotojas.

Iš paplūdimių išvežami ir laikini gelbėjimo postai, inventorius: šiukšlių dėžės, suolai, persirengimo kabinos. Klaipėdoje šiuos darbus planuota baigti savaitgalį.

Didysis kraustymasis iš paplūdimių prasidėdavo paskutinėmis sezono dienomis. Šiemet darbus apsunkino pajūryje siautusi audra. Jūros vanduo pakilo iki kopų ir pradėjo plauti inventorių.

Nebereikės mokėti rinkliavos

Savaitgalį jau nebereikėjo mokėti ir rinkliavos už automobilių stovėjimą paplūdimių prieigose, Smiltynėje, kuri priskirta brangiausiai vadinamajai raudonajai zonai. Taip pat – Karklėje ir Palangos centrinėje dalyje.

Pasikeitė rinkliavos mokėjimo laikas Šiaurės ir Pietų raguose. Vasaros sezono metu ji buvo renkama kiekvieną dieną nuo 8 iki 22 val. Nuo rugsėjo 16 iki balandžio 30 d. mokestį reikės atseikėti nuo 8 iki 18 val.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis pažymėjo, kad rinkliavos už mašinų stovėjimą surinkimas vadinamojoje žaliojoje zonoje labai priklauso nuo orų.

„Sezonas nelepino. Vasaros nelabai buvo. Birželis ir liepa pasitaikė nekokie. Rugpjūtį orai pagerėjo. Rugsėjis irgi buvo vidutiniškas“, – komentavo vadovas.

Tačiau prognozuojama, kad rinkliavos už automobilių stovėjimą vasaros zonose bus surinkta panašiai kaip ir praėjusio sezono metu.

„Žmonės vis dėlto važiavo prie jūros. Šį sezoną nustebino transporto srautai Smiltynėje. Jie buvo kur kas didesni nei pernai. Kai kuriomis apniukusiomis dienomis Smiltynė buvo perpildyta transporto priemonių. Pilnos automobilių buvo ne tik aikštelė prie perkėlos, kelias, vedantis į Jūrų muziejų, bet ir arterija, besidriekianti gelbėjimo stoties link“, – pastebėjimais dalijosi G.Neniškis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaimietis

Kaimietis portretas
Rinkite didesnes rinkliavas, visai nebevažiuos niekas. Jau daug metų nevažiuoju į Klaipėdą, tuo labiau į Palangą. Šudukai vienodi, tiek Klaipėdoje "auksiniame paplūdimy" tiek Palangoje. Užkelkite kaina, kad ir turtuoliams skaudu būtų mokėti.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių