- Milda Skiriutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paplūdimio sezoną pajūryje vainikavo audra, kuri prižiūrėtojus iš pliažų privertė kiek skubiau surinkti visą inventorių. Nerami jūra, didelės bangos vyravo didžiąją šios vasaros dalį ir viliojo nedrausmingus poilsiautojus, tad gelbėtojams darbo netrūko.
Vos 20 gražių dienų
Penktadienis buvo paskutinė diena šiemet, kai pajūrio paplūdimiuose buvo galima išvysti saugumą užtikrinančius gelbėtojus. Jie atsisveikino iki kitos vasaros.
Pajūrio paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai teigė, kad šis sezonas buvo sunkus, darbo netrūko.
„Vasara pasitaikė pakankamai vėsi. Daugiau vyravo apniukę, vėjuoti orai. Žmonės, tik pasirodžius saulei, skubėdavo į paplūdimius, šokdavo į jūrą, nors ji būdavo audringa. Nepaisydavo jokių įspėjamųjų ženklų“, – kalbėjo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.
Anot jo, šį sezoną suskaičiuota vos 20 gražių dienų, kai buvo galima leisti laiką paplūdimiuose, mėgautis saulės voniomis.
„Dvi dienas oro temperatūra siekė apie 28, dar kelias – apie 25, o likusiomis – 20–23 laipsnius šilumos. Kai dangus buvo apniukęs, termometrų stulpeliai siekdavo vos 18–20 laipsnių aukščiau nulio. Tropinių karščių taip ir nesulaukėme, nors meteorologai žadėjo“, – konstatavo pavaduotojas.
Gelbėtojai bėgiojo suplukę
Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas šį sezoną taip pat apibūdino kaip sudėtingą.
„Nebuvo gerų orų, jūra – nuolat audringa. Išlenda saulė, ir vasaros pasiilgę žmonės bėga maudytis. Jie nekreipia dėmesio, kad jūroje didžiausios bangos, kyla pavojus gyvybei. Darbo – daug. Daugiau nei bet kada. Atrodo, susitvarkėme, bet buvo sunku. Pasitaikė momentų, kai suplukę bėgiojome“, – pastebėjimais dalijosi J.Pirožnikas.
Pajūrio paplūdimiuose budėję gelbėtojai ne tik skubėdavo į pagalbą skęstantiesiems, bet ir vykdė prevenciją. Reikalaudavo, kad žmonės paliktų audringą jūrą, drausmino girtaujančiuosius, dalyvavo patikrinimuose kartu su policija.
Baltijos jūroje ties oficialiais Klaipėdos, Palangos, Neringos paplūdimiais šį sezoną nenuskendo nė vienas žmogus. Atitinkamai išgelbėta 11, 20 ir du. Tarp jų buvo ir vaikų.
Nors oficialiuose pajūrio paplūdimiuose, kur budi gelbėtojai, skaudžių nelaimių neįvyko, tragiškai baigėsi maudynės už jų ribų.
Baltarusijos pilietis vadinamajame laukiniame paplūdimyje nuskendo Juodkrantėje, du vaikai ir vieno jų tėvas – Klaipėdos rajone, netoli Nemirsetos.
Nemoka gerai plaukti
Gelbėtojai vieningai tvirtino, kad pagrindinė paplūdimiuose vyraujanti problema ta, jog žmonės nepaiso raudonos vėliavos, maudosi audringoje jūroje, taip rizikuodami savo gyvybe.
„Žmonės į jūrą žiūri kaip į pramogą. Mano, kad skęs kažkas kitas, bet tikrai ne jis pats. Dėl to ir įvyksta nelaimės. O gelbėtojams besimaudančiųjų audringoje jūroje paprašius eiti į krantą kyla nepasitenkinimas“, – teigė A.Siakki.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje maža žmonių, kurie moka gerai plaukti. Dėl to, pakliuvę į sroves banguotoje jūroje, nesugeba išsikapanoti.
Stebina ir kai kurių tėvų neatsakingumas. A.Siakki tvirtino, kad suaugusieji leidžia vaikams maudytis audringoje jūroje, nors kabo tai daryti draudžianti vėliava.
„Tėvai nuo mažens moko pažeisti taisykles ir rizikuoti savo gyvybe“, – apgailestavo pavaduotojas.
Iš paplūdimių išvežami ir laikini gelbėjimo postai, inventorius: šiukšlių dėžės, suolai, persirengimo kabinos. Klaipėdoje šiuos darbus planuota baigti savaitgalį.
Didysis kraustymasis iš paplūdimių prasidėdavo paskutinėmis sezono dienomis. Šiemet darbus apsunkino pajūryje siautusi audra. Jūros vanduo pakilo iki kopų ir pradėjo plauti inventorių.
Nebereikės mokėti rinkliavos
Savaitgalį jau nebereikėjo mokėti ir rinkliavos už automobilių stovėjimą paplūdimių prieigose, Smiltynėje, kuri priskirta brangiausiai vadinamajai raudonajai zonai. Taip pat – Karklėje ir Palangos centrinėje dalyje.
Pasikeitė rinkliavos mokėjimo laikas Šiaurės ir Pietų raguose. Vasaros sezono metu ji buvo renkama kiekvieną dieną nuo 8 iki 22 val. Nuo rugsėjo 16 iki balandžio 30 d. mokestį reikės atseikėti nuo 8 iki 18 val.
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis pažymėjo, kad rinkliavos už mašinų stovėjimą surinkimas vadinamojoje žaliojoje zonoje labai priklauso nuo orų.
„Sezonas nelepino. Vasaros nelabai buvo. Birželis ir liepa pasitaikė nekokie. Rugpjūtį orai pagerėjo. Rugsėjis irgi buvo vidutiniškas“, – komentavo vadovas.
Tačiau prognozuojama, kad rinkliavos už automobilių stovėjimą vasaros zonose bus surinkta panašiai kaip ir praėjusio sezono metu.
„Žmonės vis dėlto važiavo prie jūros. Šį sezoną nustebino transporto srautai Smiltynėje. Jie buvo kur kas didesni nei pernai. Kai kuriomis apniukusiomis dienomis Smiltynė buvo perpildyta transporto priemonių. Pilnos automobilių buvo ne tik aikštelė prie perkėlos, kelias, vedantis į Jūrų muziejų, bet ir arterija, besidriekianti gelbėjimo stoties link“, – pastebėjimais dalijosi G.Neniškis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą1
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais1
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras3
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas9
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...