- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vargu ar Lietuvoje yra daug teisėjų, kurie būtų sulaukę nuoširdaus besibylinėjančio žmogaus bučinio. Klaipėdietė teisėja Danutė Žvinklytė tokį nuotykį yra patyrusi. Tai buvo spontaniška padėka už pagalbą geruoju susitarti su buvusia sutuoktine.
Nenorėjo nusileisti
"Jeigu būtų mano valia, sutaikinimo procedūra būtų privaloma visose civilinėse ir kai kuriose baudžiamosiose bylose. Per netrumpą savo, kaip mediatorės, praktiką įsitikinau, kad ne mažiau kaip pusė visų ginčų gali baigtis taikiai, be didesnių pinigų bei laiko sąnaudų", – įsitikinusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja D.Žvinklytė.
Prisimindama atvejį, kai buvo pabučiuota besibylinėjusio su buvusia žmona vyro, teisėja teigė, kad ta byla buvo labai tipiška.
Vyras kelerius pastaruosius metus gyvena ir dirba užsienyje. Jo buvusi žmona su vaiku – Klaipėdoje.
Kaip neretai būna, susitarti geruoju, kiek ir kada tėvas galės bendrauti su vaiku, buvusiems sutuoktiniams nesisekė.
Po kelių mėnesių darbo svetimoje šalyje sugrįžęs vyras reikalaudavo, kad buvusi žmona kompensuotų jam ilgą nesimatymą su vaiku ir leistų atžalai pagyventi pas tėvą tiek, kiek jie neišnaudojo progų matytis.
Moteris nenorėjo, kad vaikas būtų išrautas iš jam įprastos aplinkos, kad būtų staiga, bet neilgam laikui sugriautos jos nustatytos taisyklės, kurios leido vaikui mokytis tvarkos ir gyventi sveikai.
Teisėja prisiminė, kad į mediacijos susitikimą abu atėjo aukštai iškėlę galvas, buvo kupini ambicijų ir priešiškumo.
Ypač rūstus ir netikintis sėkminga pokalbio pabaiga buvo vyras.
Pradžioje kalbos kabinete tvyrojo nepasitikėjimas ir pyktis.
Teisėjai teko pasitelkti visas savo psichologijos ir krizių valdymo žinias. Galiausiai pavyko pasiekti susitarimą.
Lengviau išnagrinėti kelias civilines bylas, nei sutaikyti vieną besibylinėjančią porą.
"Padėkojau abiem už tai, kad pasistengė susitarti vaiko labui, nes laimėjo šioje situacijoje būtent jis. Pastebėjau, kad abiejų nuotaika jau buvo visiškai kitokia nei pradžioje. Staiga pamačiau, kaip vyras ryžtingai priėjo prie buvusios žmonos, ją stipriai apkabino. Mintyse apsidžiaugiau ir toliau tvarkiausi savo daiktus. Staiga jaučiu, kad mane bučiuoja. Tai buvo taip netikėta, bet taip nuoširdu, – mane pačią tai labai paveikė. Labai džiaugiausi pasiekta taika, – įspūdžiais dalijosi teisėja. – Taikyti žmones nėra lengvas darbas. Atvirai prisipažinsiu, lengviau išnagrinėti kelias civilines bylas, nei sutaikyti vieną besibylinėjančią porą."
Prižiūrėjo svetimą vaiką
Kartą jai yra tekę taikyti porą, besibylinėjusią dėl vaiko priežiūros ir lankymo, ne teismo salėje, o namuose. Tąkart sutartu laiku moteris negalėjo atvykti, apsirgo jos vos metukų mažylis.
Kalbėdama su teisėja telefonu ji lyg juokais prasitarė kviečianti teisėją ir vaiko tėvą į savo namus.
D.Žvinklytė tą pačią akimirką sutiko ateiti ir sėdo į mašiną.
Pokalbis vyko bute, kur gyvena mama ir vaikas. Ant stalo garavo arbata, moteris vaišino pyragu.
Teisėja atviravo neužmiršianti šio atvejo. Kol besibylinėję jauni žmonės kalbėjo, D.Žvinklytė ne tik stengėsi padėti jiems susitarti, bet ir saugojo vaikutį.
Judrus mažylis netvirtomis kojomis bėgiojo po kambarį, atrodė, kad jis tuoj užsivers ką nors ant galvos arba užsigaus.
Jaunieji tėvai galiausiai susitarė dėl bendro vaiko išlaikymo ir auklėjimo.
Privers ieškoti susitarimo
Po metų, nuo 2020-ųjų pradžios, šeimos bylos negalės būti nagrinėjamos prieš tai nepabandžius taikiai susitarti dėl esminių skyrybų pasekmių – bendravimo su vaikais bei užgyvento turto dalybų.
Jau esama pamąstymų apie mediaciją ir kai kuriose baudžiamosiose bylose.
Taikymo procedūra yra visiškai anonimiška, jos metu bendrauja tik besibylinėjantieji ir mediatorius.
Tokiais atvejais protokolas nerašomas, išlaikomas visiškas konfidencialumas. Žinios apie taikymo procedūrą neviešinamos.
Klaipėdoje labiausiai patyrusi mediatorė D.Žvnklytė galėtų valandų valandas pasakoti, kokių keistų priešininkų bylose reikalus yra baigusi taikiai.
Tarp labiausiai jai įsiminusių bylų – vienos uostamiesčio tautinės bendrijos ginčas su miesto savivaldybe dėl pastatų, kuriais bendrija naudojosi nuo neatmenamų laikų.
Pasirodo, patalpos, kuriomis naudojosi tautinė bendrija, buvo neįregistruotos viešajame registre, tad formaliai tarsi niekieno.
Vėliau, bendrijai nežinant, pastato teisės buvo įregistruotos, o įnamiai ėmėsi ginti teisę naudotis šiuo pastatu. Byloje buvo daug trečiaisiais asmenimis vadinamų įstaigų.
Byla buvo įdomi ir todėl, kad reikėjo teisingai sutvarkyti teisinį statinių statusą.
Vyko ilgos diskusijos, reikalas jau grėsė tarptautiniu skandalu, bet galiausiai pavyko pasirašyti taikos sutartį, dėl kurios visos pusės buvo laimingos.
Privertė nutiesti kelią
Teisėja D.Žvinklytė savo laimėjimu laiko dar vieną, atrodytų, sunkiai taikos sutartimi galėjusią pasibaigti bylą, kurioje dvi bendrovės bylinėjosi dėl servituto.
Kretingoje veikiančios įmonės buvo įsikūrusios netoli viena kitos.
Vienos jų darbuotojams nebuvo kito būdo patekti į savo darbovietę, tik per kaimyno teritoriją.
Reikalas buvo susijęs ne tik su asmeninėmis bendrovių vadovų nuostatomis padėti arba ne kitai įmonei.
Nenorėjęs per savo valdas leisti važinėti ir vaikščioti svetimiems verslininkas pirmiausia galvojo apie savo įmonės saugumą.
"Atsimenu, sukome galvas, kaip išspręsti šį reikalą, susitarti įmonių vadovams nepavyko. Tada radome kitą sprendimo būdą – kreipėmės į savivaldybę, ir savo kelio neturinčiai įmonei buvo skirtas mažas gabaliukas valstybės žemės. Ši byla buvo išskirtinė tuo, kad abi besibylinėjančios pusės liko patenkintos, nors vieni kitiems jokių nuolaidų nepadarė. Mes radome kitą išeitį", – prisiminė teisėja.
Mediatoriai – ne tik teisėjai
Tokiais taikytojais – mediatoriais gali tapti nebūtinai teisėjai. Šį darbą gali dirbti bet kurios profesijos žmogus.
Tiesa, pretendento laukia nemaži darbai: tokį žmogų turi atrinkti teismo mediacijos komisija, jis turi lankyti kelių dešimčių valandų paskaitų kursą, gauti tai patvirtinantį pažymėjimą.
Mediatoriais Lietuvoje dirba beveik 400 įvairių specialybių žmonių: advokatai ir jų padėjėjai, prokurorai, notarai, antstoliai, psichologai, policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, tarp jų teisėjų – apie 70.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...