Naujos kartos burlaiviai – senųjų nostalgija?

Grįžta sena idėja transportuoti krovinius jūromis ir vandenynais pasitelkiant bures.

Neatlaikė konkurencijos

Garsus XIX a. kliperio „Cutty Sark“ burių plotas siekė 3350 kv. metrus. Didžiausiame visų laikų kliperyje „Great Republic“ jų buvo dvigubai daugiau. Tokių burlaivių valdymas reikalavo didelio profesionališkumo, „vėjo pojūčio“, netgi narsumo.

Kliperiai, gaudžiant stiebams ir burėms, tiesiog skriedavo bangomis. „Sovereign of the Seas“ 1854 m. užregistravo rekordinį to meto burlaiviams 22 mazgų (41 km/val.) greitį. Šiuolaikinis tokio tonažo laivas šį greitį gali pasiekti tik rydamas tonas kuro, nes jo varikliai turėtų būti ne mažiau kaip 6 tūkst. AG.

Laivai su vidaus degimo varikliais kainavo brangiau nei burlaiviai, tačiau jiems aptarnauti nereikėjo didelių įgulų, jie nepriklausė nuo vėjo užgaidų, galėjo plaukioti laivybos linijomis prisilaikant griežto tvarkaraščio.

Pirmoje XX a. pusėje inžinieriai ir laivų savininkai suprato, kad burlaiviai nebegali konkuruoti su laivais, turinčiais variklius. Bures pakeitė rūkstantys kaminai.

Vietoje sunaikintų burlaivių

Jungtinių Tautų paskelbtoje jūrų transporto apžvalgoje nurodoma, kad 2018 m. pradžioje pasaulyje buvo daugiau kaip 102 tūkst. visų rūšių jūrinių laivų su varikliais. Iš jų daugiau kaip 53 tūkst. krovininiai.

Šiuolaikiniai laivai kasmet išmeta milijonus kubinių metrų anglies dioksido į orą, sukeldami didelę žalą atmosferai. 70-80 proc. transportavimo išlaidų laivuose sudaro kuro sąnaudos.

Nestabilios kuro kainos, tirpstantys ledynai, griežtėjančius reikalavimus mažinti su klimato kaita susijusią veiklą, tarp jų ir laivybos, privertė jūrų transporto specialistus vėl atkreipti dėmesį į nieko nekainuojančią vėjo energiją.

Sėkmingi bandymai

Baigiantis XX a. Japonijoje, JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse gimė originalūs projektai apie burių panaudojimą šiuolaikiniuose jūrų transporto laivuose.

1980 m. pertvarkytas 72 metrų ilgio japonų tanklaivis „Shin Aitoku Maru“ tapo pirmuoju komerciniu požiūriu sėkmingu bandymu susigrąžinti bures. Tanklaivis turėjo ne tik dyzelinį variklį, bet ir dvi standžias sulankstomas bures, sumontuotas ant priekinio ir galinio stiebų. Jos leido taupyti iki 30 proc. kuro.

Nuo 1985 m. su medienos ir grūdų kroviniais tarp Japonijos ir JAV vakarinės pakrantės  kursavo 162 m ilgio (26 tūkst. t) krovininis laivas „Usuki Pioneer“ su dviem automatiškai valdomomis burėmis. Nors bendras burių plotas buvo tik 640 kv.m, plaukiant idealiomis vėjo sąlygomis motorlaivis sutaupydavo iki 40 proc. degalų.

Sumažėjus naftos produktų kainoms, japonai bures išmontavo. Jiems pasirodė nenaudinga išlaidauti burėms, kurių priežiūra ir remontas kainavo.

Išskirtinės Priolso burės

Komercinių laivų burių ateitis įstrigo tarp naftos produktų kainų ir atmosferos apsaugos nuo taršos. JAV „Windship development corporation“ tyrinėtojai konstatavo, kad motoriniuose laivuose tikslinga naudoti pagalbinę burių įrangą. Bandymai parodė, kad burių, pagamintų pagal naujausią aerodinamiką, trauka yra dvigubai didesnė už XX a. pradžios klasikinių burių trauką. Vokiečių inžinierius Vilhelmas Priolsas pasiūlė naują didelių burinių laivų takelažo konstrukciją.

Pagal jo projektą visos tiesiosios burės, nuo stiebo viršaus iki apačios, be jokių tarpų turėjo sudaryti vientisą uždarą plotą. Siekiant didesnio aerodinaminio efekto, visos rėjos buvo išlenktos į vieną pusę ir taip formavo burių profilį. Įdomiausia, kad V.Priolsas  siūlė burės tvirtinti ne prie rėjų, kaip buvo įprasta kliperiuose, o suvynioti stiebo viduje. Tai leido atsisakyti judamojo takelažo ir būtinumo jūreiviams lipti į stiebus.

V.Priolso projektas žinomas, kaip „Dyna-Rigg“ (dinamiškas takelažas). Jo užpatentuotą reklamavo įmonės JAV ir Danijoje. Prireikė kelių dešimtmečių kol jo sumanytos konstrukcijos buvo pritaikytos praktikoje. Nebuvo tinkamų statybinių medžiagų, brangiai kainavo pagaminti didelius laivo stiebus iš anglies pluošto, kuris būtų lengvas ir stiprus.

Milijardierių buriniai monstrai

„Maltese Falcon“ tapo pirmuoju dideliu burlaiviu, kuriame buvo pritaikyta V.Priolso idėja. 2006 m. vasarį 88 m ilgio laivas į vandenį nuleido Italijos laivų statykla „Perini Navi“, stačiusi pagal JAV multimilijonieriaus Tomo Perkinso (1932-2016) užsakymą.

Laivas turėjo du dyzelinius variklius, o taip pat tris 58 m aukščio anglies pluošto stiebus, kuriuos buvo galima sukinėti 180 laipsnių kampu. Kiekviename stiebe buvo po penkias tiesiąsias bures, suvyniotas stiebo viduje. Specialių mechanizmų dėka jas buvo galima išskleisti arba surifuoti per šešias minutes. Sudėtinga burlaivio kompiuterio valdymo sistema nuolat matavo vėjo kryptį bei stiprumą. Pagal tai buvo automatiškai reguliuojamos burės, kurių bendras plotas siekia 2400 kv. metrus. Priklausomai nuo vėjo stiprumo jos galėjo skraidinti burlaivį 18-19 mazgų greičiu.

Šio burlaivio sėkmė paskatino plėsti. „Dyna-Rigg“ pritaikytos rusų milijardieriaus Olego Burlakovo 106 m ilgio burlaivyje „Black Pearl“. Jis turi tris 70 m aukščio stiebus ir 2900 kv.m burių. Tinkamoms oro sąlygoms burlaivis pasiekė 30 mazgų (56 km/val.) greitį. Laivo savininkas teigė, kad „Black Pearl“ gali perplaukti Atlantą sunaudojęs tik 20 litrų degalų buitinėms įgulos ir keleivių reikmėms.

2017 m. rusas Andrejus Melničenko (g.1972) nusipirko Kylyje statytą 143 m ilgio burlaivį, kurį pavadino „A“. Jame nustebino už Big Beno bokštą aukštesni trys laivo stiebai, kuriuose galima iškelti 3747 kv. m burių.

Ateities laivo projektas

XXI a. nebus apsiribojama burių panaudojimu tik privačiose megajachtose.

Kompanija „STX Europe“, bendradarbiaudama su „Stirling Design International“, sukūrė naujos kartos kruizinio laivo projektą, kuriam suteiktas „Eoseas“ pavadinimas. Jis visiškai keičia iškastinį kurą alternatyvia energija. Viena iš jų yra vėjo jėga. Tyrimais nustatyta, kad jūrose ir vandenynuose vidutiniškai pučia maždaug 15 mazgų vėjas, kurį ateities laivo kūrėjai ir siekia pirmiausia išnaudoti.

Projektuojamas „Eoseas“ pristatomas kaip burlaivis. Tai bus 305 m ilgio laivas su penkiais 100 metrų aukščio stiebais, 12440 kv. m burėmis. „Eoseas“ turės sudėtingą pusiau standžių burių tvarkymo sistemą, kurios detalių projektuotojai dar nenori atskleisti.

Nepaisant to, kad burės labai prisideda prie laivo varomosios jėgos, vis dar išlieka būtinybė turėti ir motorinį variklį, kuris būtinas štilio metu. Tam tikslui kuriami ekologiškesni varikliai, naudojantys suskystintas gamtines dujas.

Sprendžiant iš paskelbtų „Eoseas“ techninių duomenų, laivas galės priimti apie 3400 keleivių. Jo kūrėjai įsitikinę, kad patogios kajutės, baseinai, sodas, promenados takai, leis keleiviams būti kuo arčiau jūros ir tuo pat metu mėgautis visžalių medžių kvapais.


Šiame straipsnyje: burlaiviaiburėskroviniailaivai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių