Quantcast

Miškuose – radiacinė šmėkla?

Šią vasarą gausiai užderėję grybai masina grybautojus. Jų neatgraso net žinojimas, kad šios gamtos dovanos savyje geba kaupti radioaktyvias medžiagas, o jų valgymas sveikatos neprideda. Tai yra 30-ies metų senumo Černobylio atominės katastrofos palikimas. Šio fakto žmonės nepaiso net tada, kai radiacinė šmėkla vėl priminė apie save.

Nerimo skambučiai

Pastarąsias kelias dienas Radiacinės saugos centre netilo gyventojų skambučiai. Žmonės sunerimo dėl miško gaisro prie Černobylio AE.

Ar galima būti lauke? Ar galima degintis saulėkaitoje?

Ar pavojingi debesys, sumišę su radioaktyviais pelenais, dar nepasiekė Lietuvos? Galbūt reikėtų aklinai užsidaryti buto langus?

Gal siekiant apsisaugoti nuo apšvitos reikėtų vartoti jodą?

Tokių klausimų lavina užgriuvo radiacinės saugos specialistus.

Turimais duomenimis, netoli Černobylio, toje vietoje, kur palaidota atominę avariją likvidavusi technika, 15 ha teritorijoje užsidegė miškas.

Buvo pranešama, kad gaisrą gesina specializuotosios pajėgos ir kad "ten nuolat stebimi radiacinės būklės pokyčiai, tačiau radiacinio fono padidėjimo nenustatyta".

Pokyčių nenustatyta, nes ir taip ten radiacinis fonas gana aukštas.

Žmonės puikiai supranta, kad kiekvienas gaisras šioje vietoje tarsi nuo skersvėjo besidarinėjantys pragaro vartai, kai nebereikia net atominio karo.

Nerimą kėlė pranešimai, kad ugniagesių gelbėtojų darbus sunkino nepastovios krypties stiprus vėjas, dėl kurio didėjo tikimybė, jog užsidegs vis nauji miško plotai.

Tačiau netrukus Ukrainos valstybinė avarinių situacijų valdymo tarnyba informavo, kad, nepaisant sudėtingų oro sąlygų, kelias paras trukę gaisrai sėkmingai užgesinti.

Debesis aplenkė Lietuvą

Lietuvos gyventojų baimė natūrali, nes jie turi karčios patirties.

Po 1986 m. įvykusios Černobylio AE avarijos radioaktyviuoju ceziu (Cs-137) buvo užteršta 2,3 mln. hektarų teritorija ne tik Ukrainoje, Baltarusijoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje, taip pat Lietuvoje.

Apie įvykusią nelaimę Sovietų Sąjungoje tada informacija nuo piliečių buvo slepiama kelias savaites. Ir tai turėjo bjaurių pasekmių žmonėms, taip pat ir mūsų šalies gyventojams.

Todėl dabar viešojoje erdvėje tik pasirodžius pranešimams apie staiga kilusius miško gaisrus Černobylio AE zonoje, jie puolė domėtis, kaip apsisaugoti nuo grėsmių.

Apie tai, kad Lietuvoje oro tarša neužfiksuota, o radiacinis fonas nepakitęs, netrukus paskelbė Aplinkos ministerija: "Radiacinio fono padidėjimas neužfiksuotas nei automatinėmis gama dozės galios stotimis, nei automatine aerozolių stotimi Vilniuje. Šios stotys fiksuoja realų radiacinio fono padidėjimą, kai privalu vertinti, ar nereikia imtis apsaugos priemonių. Kaimyninėse valstybėse radiacinio fono padidėjimo taip pat nematyti."

"Turime įsigiję specialias programas, todėl pačią pirmą gaisro dieną, remdamiesi meteorologinėmis sąlygomis, stebėjome, į kurią pusę slenka gaisro sukeltas debesis iš Černobylio AE zonos. Turime jo judėjimo schemą, kuri buvo fiksuojama kas valandą. Debesis nuplaukė į pietinę žemyno dalį, paskui pasidavė Rusijos link, į Uralo pusę, vėliau apsisuko ir vėl grįžo į pietus, bet Lietuvos nepasiekė", – teigė Radiacinės saugos centro vadovas Albinas Mastauskas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausią savaitę Lietuvoje turėtų vyrauti šiaurės krypčių vėjas.

Todėl pavojaus, kad tarša iš Černobylio galėtų pasiekti Lietuvos teritoriją, tikimybė esą labai menka.

Situaciją gali stebėti patys

Radiacinės saugos centras suskubo nuraminti susirūpinusius gyventojus, kad net jei gaisro pelenai su radioaktyviosiomis dalelėmis (nedideliu kiekiu radioaktyviojo Cs-137) ir pasiektų Lietuvos teritoriją, pavojaus žmonių sveikatai esą nebūtų.

"Norime atkreipti dėmesį, kad nereikia vartoti jodo, nes pelenų sudėtyje negali būti radioaktyviojo jodo, o tik radioaktyviojo cezio pėdsakų. Jodo profilaktika taikoma tik tais atvejais, kai yra tikimybė, kad į aplinką gali pasklisti radioaktyviojo jodo. Tokios profilaktikos tikslas – blokuoti skydliaukę nuo galimo radioaktyviojo jodo įsisavinimo", – tikino A.Mastauskas.

Be to, Lietuvoje nuolat veikia Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistema.

Šios sistemos stotys, išdėstytos visoje teritorijoje, matuoja gama dozės galią.

Duomenų kitimą gali stebėti bet kuris gyventojas Radiacinės saugos centro interneto svetainėje (aktyvi nuoroda "Radiacinis fonas Lietuvoje").

Teigiama, kad apie bet kokius radiacinio fono pakitimus Lietuvoje gyventojai bus informuojami papildomai.

Šiuo metu radiacinio fono pakitimų Lietuvoje nepastebėta.

Vakar rytą Klaipėdoje vidutinis gama dozės galios lygis siekė 0,066 µS/h, Kaune – 0,038 µS/h, Vilniuje – 0,044 µS/h, Latvijos pasienyje su Lietuva ties pajūriu – 0,1 µS/h, ties Sankt Peterburgu – 0,162 µS/h.

Natūralus radiacinis gamtinis fonas Lietuvoje paprastai būna nuo 0,1 iki 0,08 µS/h.

Tad po gaisro Černobylyje akivaizdžių pokyčių nematyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Baravykas

Baravykas portretas
Ką ten grybai ir radijacija,klaipėdiečiams tai tai 'zuikio baikos',jų niekaip negali išnuodyti uostininkai-naftininkai metų metais skleisdami naftos dvoką, kad nereikia jokių prietaisų tam nuodui identifikuoti, užtenka praverti langą.Bet lietuviai 'vieni mūrai', juos taip lengvai neįveiksi

Grybas

Grybas portretas
Paskaiciuota jog 1 Sivertsas (1000000 µSv) absorbuotos radiacijos dozes per trumpa laika (kad ir 1h) galimai turi 4% tikimybe jog issivystys vezys ir nuo jo numirsi t.y. jei 100 zmoniu bus apsvitinti 1Sv doze tai 4 galimai numirs nuo vezio del radiacijos dozes. O cia kalbama apie 0,066 µS/h t.y. praktiskai apie nieka.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių