- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ambasadorius prie UNESCOArūnas Gelūnas sako, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo akcentu galėtų tapti Kauno architektūros įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Lietuvos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Arūnas Gelūnas sako, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo akcentu galėtų tapti Kauno architektūros įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Interviu BNS diplomatas teigė, kad tai nelengvai pasiekiamas, bet realus siekis.
„Tuo klausimu yra daug šviesos, daug entuziazmo ir gero nusiteikimo. Ir niekas nepasakė, kad nerealu. Visi sako, kad bus sunku įrašyti, kad bus pasipriešinimo ir kritikos, bet pripažįsta, kad kažkas šitame objekte yra - toje architektūroje ir tame pasakojime“, - teigė jis.
A.Gelūno teigimu, vilčių Kaunui suteikia ir šiemet gautas Europos paveldo ženklas.
„Jaunos ką tik atsikūrusios valstybės jauna sostinė, nublokšta iš Vilniaus į Kauną atsirado iš nieko, ir štai šita istorija, kad Lietuva siuntė savo architektus, savo politikus, specialistus į visą pasaulį mokytis, jie sugrįžo ir sukūrė sostinę, ir sukūrė tą architektūrinį parką, šita istorija daug kam atrodo patraukli. Kodėl aš taip sakau? Žinome, kad neseniai Kauno naujamiestis buvo įvertintas Europos paveldo ženklu, kandidatavo taip pat ir Vilniaus universitetas, bet nebuvo įvertintas. Vadinasi šita naujamiesčio istorija pasirodė pagaunanti ir jaudinanti. Būtent tokios istorijos ir reikia Pasaulio paveldo sąrašui“, - įsitikinęs ambasadorius.
Anot A.Gelūno, šiuo metu kiek pristabdytas bažnyčių ir pilių įtraukimas į sąrašą.
„Iki Europos paveldo ženklo daugiau aš buvau entuziastas vis paminėti Kauną ir bandyti jį uždegti, bet kai jie pasirengė tą europinę paraišką ir buvo šitaip įvertinti, nes jie įveikė konkurse labai daug kitų kandidatų, jie patikėjo savo jėgomis, jie patikėjo, kad jie turi lobį Kaune ir artėjant valstybės šimtmečiui tai būtų nuostabi dovana ir Kaunui, ir Lietuvai turėti šitą įrašymą“, - sakė jis.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą. Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Lietuvos atkūrimo šimtmetis bus minimas 2018-aisiais.
Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašą iš viso įtrauktos keturios Lietuvoje esančios vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinis draustinis ir Struvės geodezinis lankas. Į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos lietuvių sutartinės, kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?28
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms7
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų51
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose29
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...