Quantcast

Lapai į konteinerius – pinigai iš kišenės

Atliekų tvarkytojai skelbia pavojų: komunalinių atliekų konteineriai pilni lapų, nors jų ten mesti negalima. Tie, kurie daro šiuos nusižengimus, stumia klaipėdiečius į bėdą.

Triguba grėsmė

Pasak aplinkosaugos specialistų, žaliųjų atliekų – žolės, lapų, šakų – išmetimas į komunalinių atliekų konteinerius daro visiems žmonėms trigubą žalą.

„Maišydami lapus su kitomis komunalinėmis atliekomis užprogramuojame aplinkosauginę problemą. Tokios atliekos pūdamos išskiria daug dujų, kurios didina planetos šiltnamio efektą“, – aiškino Ramunė Šličienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) ekologė.

Antruoju pavojumi specialistė įvardijo Lietuvos įsipareigojimą Europos Sąjungai. Iki 2013 metų į sąvartynus iš viso atliekų kiekio turi patekti ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų. Šios normos daugelyje Klaipėdos regiono savivaldybių yra viršijamos. Jei rūšiavimas neįsibėgės ir bioskaidžių atliekų normos bus peržengiamos, tos savivaldybės gali sulaukti finansinių sankcijų.

Taip pat vengdami rūšiuoti žaliąsias atliekas finansiškai nukenčia visi rinkliavos mokėtojai – didėja išvežimo ir tvarkymo išlaidos. Taip pat ir sąvartynas užpildomas gerokai greičiau. O naujo sąvartyno statyba kainuos dešimtis milijonų litų.

Kur dėti lapus?

Klaipėdos savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kaip fiziniai, juridiniai asmenys ir viešųjų erdvių tvarkytojai turi atsikratyti rudeniniais lapais, kitomis žaliosiomis atliekomis.

p>Taisyklėse rašoma, kad atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ar genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 metro dalimis. Mat nesupjaustyti medžiai ir šakos labai apsunkina tokių atliekų surinkimą. Sugrėbtus medžių ir krūmų lapus privaloma sudėti į maišus ir palikti prie konteinerių.

„Žaliosios atliekos mieste surenkamos ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Iš Klaipėdos atliekų vežėjai žaliąsias atliekas išveža į kompostavimo aikštelę Glaudėnuose, kur jos yra pūdomos ir paverčiamos derlingu kompostu“, – tvirtino KRATC kokybės inspektorius Julius Šereiva.

Susikaupus didesniam žaliųjų atliekų kiekiui atliekų turėtojas turi paprašyti KRATC arba jo teritoriją aptarnaujančio vežėjo laikinai pastatyti specialų konteinerį šioms atliekoms surinkti.

Privatiems namams – kompostinės

Klaipėdoje privačių namų bei sodų sklypų su pastatais savininkai yra skatinami kompostuoti žaliąsias atliekas savo teritorijose. Jiems KRATC nemokamai dalija kompostavimo konteinerius.

„Šiemet klaipėdiečiams išdalijome per tūkstantį kompostinių, o sumuojant su ankstesniais metais, iš viso jau apie 1 400 savininkų savo privačiose valdose naudojasi mūsų suteiktais žaliųjų atliekų rūšiavimo konteineriais“, – tikino J.Šereiva.

Šiuo metu dar yra likę apie 550 kompostinių, kurias klaipėdiečiai gali gauti nemokamai. Nauja yra tai, kad konteineriai atvežami tiesiai į sutartyje nurodytą vietą.

Vis dėlto specialistai mano, kad galiojančią žaliųjų atliekų išmetimo tvarką dažniausiai pažeidžia ne pavieniai gyventojai, o aplinkos tvarkymo darbus atliekantys valytojai.

„Jei kas nors pastebėtų, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius metami lapai ar šakos, prašytume pranešti mums arba savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui – už taisyklių pažeidimus turi būti skiriamos baudos. Kas jau kas, bet miestą švarinančios firmos privalo žinoti, kad tokiais veiksmais kenkia ne tik sau“, – pastebėjo KRATC ekologė R.Šličienė.

Foto: Dažnas rudens vaizdas – į komunalinių atliekų konteinerį išmesti lapai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių