Quantcast

Kruizinį sezoną Klaipėda pasitinka su šypsena

  • Teksto dydis:

Pirmadienį Klaipėdoje oficialiai pradėtas kruizinis sezonas. Jį atidarė su Italijos vėliava plaukiojantis kruizinis laineris „AIDA cara“. Simboliška, kad tas pats laivas ne tik skelbia kruizinio sezono Klaipėdoje pradžią bet ir apvainikuos jo pabaigą. Ši vokiečių linija Klaipėdą aplanko pirmą kartą, todėl laivo kapitonas sulaukė staigmenos - Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna jam įteikė Klaipėdos uosto ženklą.


 

Pirmadienį Klaipėdoje oficialiai pradėtas kruizinis sezonas. Jį atidarė su Italijos vėliava plaukiojantis kruizinis laineris „AIDA cara“. Simboliška, kad tas pats laivas ne tik skelbia kruizinio sezono Klaipėdoje pradžią bet ir apvainikuos jo pabaigą. Ši vokiečių linija Klaipėdą aplanko pirmą kartą, todėl laivo kapitonas sulaukė staigmenos - Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna jam įteikė Klaipėdos uosto ženklą.

„Prireikė ne vienerių metų, kad pritrauktume šią liniją į Klaipėdą. Penkerius metus vyko derybos ir galime pasidžiaugti, kad pagaliau šie laivai lankosi ir mūsų uoste. Šiais metais į Klaipėdą kruiziniai laivai užsuks 55 kartus, pernai laivai į mūsų uostą atplaukė 63 kartus. Tai, kad šiais metais turime šiek tiek mažiau laivų –natūralus procesas, tyrimai rodo, kad visame Baltijos jūros regione kruizinės laivybos nuosmukis siekia maždaug 3 procentus“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier.

Pirmadienį 193 metrų ilgio kruiziniu laineriu „Aida Cara“ atplaukė apie 1000 turistų. Per kelių valandų viešnagę Lietuvoje turistai, kurių dauguma vokiečiai, aplankys Kuršių neriją, Palangą, Ventės ragą ir Žemaitijos lankytinas vietas.

„Kruizinė laivyba – visokeriopai naudinga miestui ir visam regionui. Tai, kad į miestą užsuka kruiziniai laivai rodo miesto saugumą ir patrauklumą. Žinoma, naudą jaučia ir verslas. Apskaičiuota, kad vidutiniškai turistas krante išleidžia apie 50 eurų. Turint omenyje, kad pernai Klaipėdoje apsilankė kone 60 tūkstančių kruizinių turistų, finansinė nauda akivaizdi“,  - teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Laivą „Aida Cara“, kaip ir visus ilgesnius nei 190 metrų ar pirmą kartą į uostą atplaukiančius kruizinius laivus pasitiko folklorinės muzikos ansambliai. Kruizinių laivų atplaukimo dieną organizuojami tradiciniai turgūs Teatro aikštėje, keleivius iš Kruizinių laivų terminalo į senamiestį nemokamai vežioja specialūs autobusai. Tam lėšų skiria Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos savivaldybė. Pernai Uosto direkcija kruizinės laivybos rinkodarai skyrė apie 34 tūkst. eurų, šiais metais – 43 tūkst. eurų. Lėšų kruizinei laivybai skatinti daugiau planuoja skirti ir Klaipėdos m. savivaldybė. 2014 metais buvo skirta 32 tūkst. eurų, 2015 m. skirta 37 tūkst. eurų.

„Džiugu matyti, kad per dešimt metų Klaipėda tarp kruizinių turistų vis labiau populiarėja, o miestas gražėja ne dienomis, o valandomis. Tai vertina mūsų kruiziniai turistai. Visgi turime pripažinti, kad turime skirti dar daugiau dėmesio šiai „nišinei“ turizmo šakai. Būtina dar labiau viešinti Klaipėdą, kaip turistams patrauklų uostą ir prisidėti pritraukiant visa daugiau kruizinių linijų į Lietuvą. Tam daugiau dėmesio skirs ir turizmo departamentas“, - teigė Valstybinio turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė.

Šiais metais Klaipėdoje lankysis ir laivas rekordininkas – ilgiausias laivas per visą uosto istoriją „Celebrity Eclipse“ (ilgis – 317 m.). Jis į Klaipėdą užsuks birželio 9 d. Kitais metais ilgiausio laivo rekordas turėtų būti pagerintas. Yra žinių, kad 2016 metais į Klaipėdą turėtų užsukti 330 m ilgio laivas „Royal Princess“.  



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Baisiausia ta tvora.Toks sovietmetis!

Anonimas

Anonimas portretas
Matyti svečius mieste visada labai smagu, tik ar tiems svečiams mūsų miestas palieka gerą įspūdį? Savaitgalyje lankėmės kruizinių laivų terminale. Labai nuvylė kelio atkarpa nuo terminalo iki dramos teatro- kelias, kuriuo pirmiausiai ateina mūsų svečiai. Kalbame apie senamiesčio atgaivinimą, o apie elementarią tvarką kažkodėl pamirštame: Žolė lenda pro suoliukų apačią, vejos nerasta, gėlytės nei vienos, šaligatvių plyteles...kojas gali nulūžti...graudu...o juk tiek nedaug reikia. Savo privačias valdas mes taip gražiai išpuošiame ir tikrai milijonų nekainuoja, o kai kalba pasisuka apie miesto tvarkymą, tuoj pritrūkstam pinigų, reikia projektų...Gal tik reikia geros šeimininko rankos ???

kur

kur portretas
mazesniu laiveliu flotiles? Kodel ju nenorime prisikviesti? Nepasiruose esam? Tai, pirmyn! Nereikia laukti proginiu lenktyniu.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių