- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atmintis: gruodžio 8-ąją, bus metai, kai mirė buvęs Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas S.Vaitekūnas.
-
Netektis: prieš mėnesį, spalio 3-iąją, netekome kalbininkės, profesorės emeritės, nusipelniusios Klaipėdos krašto visuomenės veikėjos A.Kaukienės.
-
Skausmas: sielvartas dėl netikėtos profesoriaus L.Donskio mirties pernai rudenį palietė daugybę žmonių visoje Lietuvoje.
-
Atmintis: ilgametę KU Pedagogikos fakulteto prodekanę J.S.Pocienę, mirusią prieš trejus metus, šilčiausiais žodžiais lig šiol mena jos buvę kolegos ir studentai.
-
Docentas socialinių mokslų daktaras A.Lukoševičius (antras kairėje), centre su rektoriaus mantija – S.Vaitiekūnas ,šeštas iš dešinės – taip pat jau miręs profesorius Juozas Vaitkevičius (1928–2002), ketvirta iš dešinės – J.S.Pocienė.
Nors Klaipėdos universitetas dar labai jaunas, tačiau jau dešimtimis skaičiuojami anapilin išėję mokslo žmonės, kurie prisidėjo prie uostamiesčio Alma Mater ištakų ir kūrimo. Šios netektys buvo itin skaudžios ne tik velionių artimiesiems, bet ir akademinei bei visai Klaipėdos bendruomenei. Vis dėlto mirtis neužgožė šių šviesių asmenybių nuopelnų miestui ir valstybei.
Blogio tiražuoti nereikia
Pernai gruodžio pradžioje pasiekė žinia apie buvusio Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus Stasio Vaitekūno netektį (gimė 1941 m. kovo 9 d. Reibiniuose, Šiaulių apskritis).
Žmogaus, kurio vadovavimo laikotarpiu uostamiesčio universitetas suklestėjo ir sustiprėjo kaip mokslo įstaiga.
Tai – ne tik akademikas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas, geografijos mokslų daktaras, monografijų autorius, ieškotojas ir tyrinėtojas, žinoma, nespėjęs visko padaryti, ką planavo, nespėjęs atrasti, ko ieškojęs, tačiau klaipėdiečių atmintyje likęs, kaip viena ryškiausių universiteto asmenybių.
"Apie S.Vaitekūną pamenu tik gražius dalykus. Jis mėgo pasakoti apie žmones, sutiktus jo gyvenime. Ir jis niekada, per visą mūsų ketvirtį amžiaus pažinties, nėra pasakojęs apie blogą žmogų. Turėjo jis tokią manierą, skiepyti gėrį žmonėse. Jis laikėsi principo, kad blogio nereikia tiražuoti, jo dauginti. Juk bet kokia bloga žinia per keletą dienų pasimiršta, jei apie ją niekas nekalba. Jis blogų dalykų stengdavosi neprisiminti, kad jie nedrumstų gyvenimo", – prisiminė KU Socialinių mokslų fakulteto dekanas Antanas Bučinskas.
KU rektoriumi S.Vaitekūnas išrinktas 1993 m. vasarą, buvo šiose pareigose dvi kadencijas iki 2002 m. Inicijavo naujų studijų programų, fakultetų ir katedrų kūrimą.
1995 m. paruošė geografijos katedros steigimą universitete ir tapo pirmuoju jos vedėju. 2003–2007 m. Klaipėdos universiteto senato pirmininkas. Nuo 2007 m. Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcinės tarybos narys.
"S.Vaitekūno lig šiol pasigendu. Vis dar kai praeinu pro jo kabinetą, kur jis dirbo, man norisi praverti duris ir užeiti pas jį, bet ten jau dirba nebe jis. Mes dar pusę metų laikėme jo darbo vietą tuščią, dabar ten dirba kitas darbuotojas", – teigė A.Bučinskas.
"Rūpinosi visais, išskyrus save"
Lygiai prieš mėnesį anapilin išėjo dar viena KU profesorė habilituota daktarė Audronė Jakulienė-Kaukienė (gimė 1941 m. birželio 23 d. Kaune).
Kalbininkės, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjos mokslinės veiklos kryptys buvo indoeuropeistika, baltistika, veiksmažodžio istorija.
Nuo 1963 m. ji dirbo mokytoja. Vėliau dėstė Vilniaus universitete, paskui – Šiaulių pedagoginiame institute ir Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose.
1971–1998 m. vadovavo folkloro ansambliui "Vorusnė". Nuo 1991 m. dirbo KU, įkūrė ir iki 1993 m. vadovavo Baltų kalbotyros ir etnologijos katedrai.
Profesorė įkūrė savo lingvistinę mokyklą. A.Kaukienė – lietuvių filologijos ir etnologijos specialybės pradininkė, viena evangeliškosios teologijos specialybės įsteigimo iniciatorių.
"Dešimt metų kaimynystėje gyvenome. Ji buvo iš tų nuoširdžių žmonių, kurie rūpinosi visais, išskyrus save. Ji niekada nesiskundė, kad jai taip blogai. Jos mirtis mums buvo netikėtas ir labai skaudus smūgis", – teigė A.Bučinskas.
Pasišventęs pedagogikai
Šiemet KU neteko ir socialinių mokslų daktaras Antano Lukoševičiaus (1954–2017). Docentas po sunkios ligos mirė gegužės 5 d.
Kuriantis KU, A.Lukoševičius buvo vienas aktyviausių jo naujų struktūrų kūrimo, studijų programų pertvarkos iniciatorių. Pasitikėjimą juo universiteto bendruomenė išreiškė išrinkdama visų septynių šaukimų Senato nariu.
Geriausius gyvenimo metus ir savo gebėjimus A.Lukoševičius pašventė KU Pedagogikos fakultetui, kurio dekanu buvo 12 metų.
Docentas daug pastangų dėjo telkdamas bendruomenę, kad šis fakultetas taptų vienu stipriausių universiteto padalinių. Jo sumanymai ir atkaklumas pasitarnavo formuojant fakulteto katedras, rengiant naujas studijų programas.
2007–2011 m. A.Lukoševičius buvo KU infrastruktūros prorektoriumi. Nuo 2012 m. iki paskutinių gyvenimo dienų vadovavo Kūno kultūros katedrai, daug prisidėjo prie jos mokslinio personalo stiprinimo, studijų programų paklausumo didinimo.
Visose pareigose, kurias docentui A. Lukoševičiui teko eiti, pasižymėjo geranoriškumu, tolerancija kolegoms, ypatingu atidumu studentų reikmėms. Universiteto labui atlikti darbai, dėmesingumas studentų gerovei paliks šviesų docento A.Lukoševičiaus atminimą kolegų širdyse.
Mirtis aukų nesirenka
2016-ieji irgi paženklinti skaudžiomis netektimis. Pernai kovo 14 d. mirė sociologas, profesorius Algimantas Valantiejus (1958–2016), kurį laiką taip pat dirbęs KU, o iki mirties dėstytojavęs Vilniaus universitete.
1992–2001 m. A.Valantiejus dirbo Klaipėdos universitete, kuriame mažiau nei per dešimtį metų iš asistento tapo profesoriumi.
KU jis vadovavo Sociologijos katedrai, o 1997 m. įkūrė ir iki pat netikėtos mirties redagavo pagrindinį Lietuvos sociologijos žurnalą "Sociologija. Mintis ir veiksmas", žinomą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
"Jis beprotiškai dirbo. Kai jis pas mane užsuko, galvojau, kaip jam pasakyti, kad jis prastokai atrodo, tarsi nesavas. Pasakiau, kad jis man atrodo fiziškai persitempęs, išsekęs", – prisiminė jo kolega A.Bučinskas.
Kylančią A.Valantiejaus žvaigždę pripažino ir kiti Lietuvos sociologai. Jis paskelbė apie šimtą mokslinių straipsnių ir parengė sociologijos veikalus, tapusius svariu įnašu į šio mokslo lobyną.
Visa Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų bendruomenė kartu su šeimos nariais, draugais ir bičiuliais liūdi dėl šios ankstyvos ir netikėtos netekties.
Negailestingas smūgis
Pernai birželio 21-osios vakarą likimas smogė dar kartą. KU neteko prorektoriaus, mokslininko Sauliaus Gulbinsko (gimė 1961 metų sausio 21 dieną Kaune). 56-eri metai akademiniame pasaulyje – pats jėgų žydėjimas.
S.Gulbinskas buvo ne tik KU plėtros prorektorius, bet ir Jūros tyrimų atviros prieigos centro vyresnysis mokslo darbuotojas.
Jis nuo 1998 m. dirbo pedagoginį darbą KU. Mokslinė S.Gulbinsko veikla buvo nukreipta į aplinkos tyrimus, integruotą kranto zonos valdymą, krantotyrą ir krantotvarką, poveikio aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą.
"Jis buvo labai kūrybingas, veržlus, aktyvus žmogus, jei ne jis, čia tikrai nebūtų jokio Jūrinio slėnio, jis buvo šios idėjos vedlys. Visi mes tęsiame jo darbus. Dar kelios dienos prieš Sauliaus mirtį bendravome, kalbėjome, kūrėme planus, paskui – tokia baisi žinia", – prisiminė S.Gulbinsko kolega dr. Ramūnas Povilanskas.
S.Gulbinskas paskelbė per 100 publikacijų Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose, buvo aktyvus Lietuvos gamtos draugijos valdybos, Lietuvos geologų sąjungos, Lietuvos geografų, Lietuvos hidrobiologų draugijų narys, Jūrinio slėnio įkūrimo Klaipėdoje iniciatorius ir vystytojas.
"Patiko man S.Gulbinskas, kai apsilankydavau rektorate, užsukdavau pas jį pasikalbėti. Paskutinį kartą užėjau savaitę prieš jo mirtį, atrodė išties prastai – paakiai pajuodę, veidas sukritęs. Pasakiau atvirai, jog jis nebepanašus į žmogų. Paliepiau eiti pas gydytojus, pažadėjo nueiti, o po savaitės jo nebeliko", – apgailestavo A.Bučinskas.
Dr. S.Gulbinską kolegos ir bičiuliai prisimins kaip atsakingą vadovą, pasižymėjusį savo srities mokslininką, žmogų, kuris neužsisklendė vien akademinėje veikloje, aistringą fotografą, mėgusį fotografuoti gamtą, ypač paukščius.
Dar viena tragedija
2016-ųjų rugsėjo 21 dieną Vilniaus oro uoste mirtis netikėtai ištiko filosofą, rašytoją, visuomenės veikėją, intelektualą, taip pat dėsčiusį KU Leonidą Donskį (gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje), humanistą, kuris savo išmintimi siekė saugoti žmones nuo nežmoniškumo klaidų.
Laidotuvių dieną į Kauno Petrašiūnų kapines susirinko minia žmonių, kuri išlydėjo Lietuvos šviesulį į Paskutinę kelionę ir išreiškė jam pagarbą.
Profesoriaus artimieji ir bičiuliai atsiminė jį kaip išskirtinio gerumo žmogų, o jo nepažinojusieji sako gerbę L.Donskį už jo išmintį ir dorumą.
L.Donskis buvo filosofas, politikos teoretikas, idėjų istorikas ir socialinis analitikas. 2004 metais Europos Komisija suteikė jam Tolerancijos ir įvairovės ambasadoriaus Lietuvoje titulą. 2009–2014 metais L.Donskis buvo europarlamentaras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo2
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?7
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?4
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus47
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...