Pati gesino gaisrus

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdose įsikūrusios Trečiosios ugniagesių komandos būstinėje tvyro apgaulinga ramybė.

Budinčios pamainos vyrai bet kurią akimirką, kai tik nuskambės iškvietimo signalas, pasirengę vilktis kovinę aprangą ir skubėti į pagalbą.

Nieko neįprasta, išskyrus gal tik tai, kad jiems vadovauja moteris.

Į šias pareigas nuo kovo 1-osios laikinai paskirta B.Gedrimaitė-Miliuvienė.

Klaipėdietė vadovauja komandai, kuri ne tik pasirengusi likviduoti avarijos padarinius, nutikus incidentui pramoninėje uostamiesčio zonoje, bet ir gesina gaisrus aplinkinėse gyvenvietėse, Dituvos soduose ar gelbėja į kitokias nelaimes pakliuvusius žmones.

"Šiemet bus jau 20 metų, kai dirbu priešgaisrinėje tarnyboje. Yra tekę ir pačiai dalyvauti gesinant gaisrus. Taigi man šis darbas – ne naujiena", – teigė Birutė.

Merginos liepsnų nemalšina?

Moterų ugniagesių gelbėtojų Lietuvoje beveik nėra. Tik Vilniuje dirba viena mergina, kuri kartu su vyrais likviduoja gaisrus.

Ji yra šios vyriškos komandos pažiba, kuri taip pat dalyvauja ir Europos ugniagesių čempionatuose bei ten skina laurus.

B.Gedrimaitė-Miliuvienė pripažino, kad ugniagesių ekipuotė – labai sunki ir ne kiekviena moteris fiziškai būtų pajėgi dirbti šį tikrai sunkų darbą.

Ledai jau pralaužti, manau, gana greitai ugniagesių moterų atsiras daugiau.

"Tam reikia ir labai didelės fizinės parengties. Veikiausiai dėl to ši profesija kol kas nevilioja moterų. Bet ledai jau pralaužti, manau, gana greitai ugniagesių moterų atsiras daugiau. Beje, jokių dviprasmiškų pastabų ar užgauliojimų šiame darbe iš kolegų vyrų niekada negirdėjau vien todėl, kad esu moteris", – tikino B.Gedrimaitė-Miliuvienė.

Lemtinga geležinkelio avarija

Dirbti pas ugniagesius, tada dar į sukarintą priešgaisrinę tarnybą, į vyriausiosios inžinierės pareigas B.Gedrimaitė-Miliuvienė atėjo vos baigusi chemijos studijas 1998 metais.

"Buvo toks įvykis, kai apvirto traukinio cisterna su cheminėmis medžiagomis. Ir tada paaiškėjo, kad trūksta specialistų, nusimanančių apie chemiją. Kaip tik tuomet baiginėjau magistro studijas, rašiau darbą apie pavojingų krovinių gabenimą, teko daug bendrauti ir su civilinės saugos, ir su priešgaisrine tarnyba, man reikėjo tam tikrų duomenų. Tai jie mane po kiek laiko susirado, ir vadas pasakė, kad jiems reikia tokio specialisto", – pradžią tarnyboje prisiminė moteris.

B.Gedrimaitė-Miliuvienė pripažino, kad pasiūlymas buvo labai netikėtas, tačiau, kaip studentei, paglostė savimeilę.

"Tiesa, po tos traukinio avarijos likviduoti cheminio incidento taip ir neteko. Nors pasitaikė įvairių smulkių nelaimių, nes vis dėlto šalia yra jūrų uostas, kur gabenami įvairūs kroviniai. Mano pagrindinis darbas ilgą laiką buvo mokyti žmones, organizuoti pratybas", – teigė moteris.

Esą buvo laikas, kai ir tarnyboje supratimas apie chemines medžiagas buvo labai ribotas. Patys darbuotojai nė neįsivaizdavo, kokios tos medžiagos gali būti ir su kuo jie gali susidurti, o nuo to juk priklausė ugniagesių gyvybė.

Pramoninės zonos apsuptyje

Ne be reikalo, kai tik Klaipėdoje kūrėsi ir plėtėsi Laisvoji ekonominė zona, buvo numatyta čia įkurdinti ir nuolatos budinčią ugniagesių komandą.

Esą, maža kas gali nutikti, nes aplinkui daug chemijos pramonės įmonių, kurių avarijos pirmiausia keltų rimtą grėsmę greta esančiai ir gausiai apgyvendintai pietinei Klaipėdos daliai.

B.Gedrimaitė-Miliuvienė pasidžiaugė, kad kol kas neteko čia dalyvauti likviduojant kokį nors incidentą.

Moteris tikisi, kad neteks, kad bendrovės labai atsakingai pasiruošusios netikėtumams ir daro viską, kad to neįvyktų.

Kol kas teko organizuoti tik mokymus, kur buvo imituojamos įvairiausios nelaimės.