Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos archeologijos draugija jau dešimtmetį organizuoja Geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkursą. Šiemet Didysis prizas už piliakalnių pritaikymą lankymui ir visuomenės pažinimui buvo skirtas Klaipėdos rajono savivaldybei.

Dėmesys – vertybių išsaugojimui

Lietuvos mokslų akademijoje praeitą penktadienį vykusiame renginyje Klaipėdos rajono savivaldybė laureate paskelbta už projekto „Klaipėdos rajono kultūros paveldo objektų (piliakalnių) patrauklumo didinimas“ įgyvendinimą.

Apdovanojimas už nykstančių archeologijos vertybių mokslinius tyrimus ir informacijos sklaidą atiteko Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Radijo klubui.

Salantų regioninio parko direkcijos darbuotojai, atgaivinę Kartenos ir Imbarės piliakalnius, pripažinti geriausiais archeologinių vertybių tvarkymo kategorijoje.

Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojai buvo pagerbti už Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies priežiūros darbus, želdynų sutvarkymą.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pabrėžė, kad konkursas pradėtas organizuoti, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į pačius seniausius Lietuvos istorijos liudininkus: „Dėl neigiamos gamtos reiškinių įtakos bei didelių išsaugojimo darbų išlaidų ne vienas jų yra paliktas nykti. Tikimės, jog kasmet pagerbdami asmenis bei organizacijas, daugiausiai nuveikusius archeologinių kultūros paveldo vertybių išsaugojimo vardan, į šį darbą skatinsime įsitraukti vis daugiau žmonių“.

Sudarytas žiedinis maršrutas

Panaudojant Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetų lėšas prie 11 rajono piliakalnių (Dovilų (Gedminų), Eketės, Gerduvėnų, Kalniškės (Gargždų, Anielino), Mockaičių (Šiuraičių), Norgėlų (Mataičių), Daukšaičių, Skomantų, Veiviržėnų (Vilkių), Vyskupiškių ir Žvaginių (Žadeikių), įtrauktų į Lietuvos kultūros vertybių registrą, įrengta 12 informacinių stendų, 11 suolų ir šiukšlių dėžių, pastatytos 24 informacinės kelio nuorodos į piliakalnius.

Stenduose informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis, įdomiu ir lengvai suprantamu stiliumi. Išdėstymą pagyvina fotonuotraukos ir kita vaizdinė medžiaga (piešiniai, reprodukcijų grafinis atvaizdavimas, autentiškų radinių nuotraukos). Tekstai parengti pagal autoritetingų autorių archeologų Zenono Baubonio ir Gintauto Zabielos 2009 m. Klaipėdos rajono savivaldybės išleistą knyga „Klaipėdos rajono piliakalniai“, bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono turizmo informacijos centru, Kultūros, Švietimo skyriais, Gargždų krašto muziejaus darbuotojais.

„Kiekviename stende pavaizduotas vietovės žemėlapis iš arti – su artimiausiais keliais, takais bei vandens telkiniais. Tai ypatingai svarbu, kai piliakalniai pasislėpę miško tankmėje. Taip pat buvo siekiama suformuoti piliakalnių traukos lauką, juosiamą žiedu. Šiai užduočiai tiko rajono žemėlapis, kuriame piliakalniai sunumeruoti, o jų skaičių seka sudaro žiedinį maršrutą. Ateityje numatoma ieškoti ir į projekto veiklas neįtrauktų piliakalnių (Antkalnio, Laistų, Lapių, Pakalniškių) viešinimo galimybių“, – pasakojo projekto vadovė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Dobrovolskienė.

Stenduose taip pat pateikiama informacija apie veiklas, draudžiamas valstybės saugojamoje teritorijoje. Tikimasi, kad šis įpareigojimas skatins piliakalnių lankytojus atsiminti elgesio viešose vietose taisykles bei prisidės prie archeologinių vertybių saugojimo.