Dar neseniai klaipėdietė Margarita Serych nebūtų patikėjusi, kad šią tolimą ir egzotišką salą vadins savo namais. Moteris juokavo, jog prieš ketverius metus pirmąkart apsilankiusi Balyje ėmė sukti galvą, kokį būtų galima surasti pretekstą čia pasilikti kuo ilgiau. Šiandien į savo rojaus kampelį klaipėdietė sparnus pakelia kiekvieną rudenį.

Godžiai skaitydavo žinias

Balio salą Margarita įsimylėjo, ko gero, gerokai anksčiau, nei pati į ją nuvyko.

Moterį įkvėpė bičiulių, kurie prieš kelerius metus maždaug pusmetį keliavo po Aziją, įspūdžiai. Bemaž porą mėnesių jie praleido ir Balio saloje.

"Kiekvieną rytą tarsi kokį laikraštį perskaitydavau jų blogą, peržiūrėdavau nuotraukas – tai man tapo neatsiejamu kasdieniu ritualu. Ir ypač man įstrigo draugų įspūdžiai apie Balio salą. Kadangi tuo metu auginau vaikelį ir nedirbau, nusprendžiau, kad žiemą galėčiau pagyventi kažkur kitur. O kodėl gi ne Balyje?" – su šypsena prisiminė pašnekovė.

Dar vasarą Margarita susiplanavo tolimą žiemos kelionę, įsigijo lėktuvo bilietus ir išsinuomojo vilą, kurioje buvo apsistoję jos bičiuliai.

"Nuskridome ir nebenorėjome išskristi. Vyras ilgai neužsibuvo, nes jo laukė darbai, o mes su vaiku pasilikome. Ne kartą teko girdėti, kad daug keliaujantys žmonės neretai "pastringa" ties viena vieta, teigdami, kad joje jaučia kažkokią ypatingą energiją, tarsi tai būtų jų namai. Prisipažinsiu, tuo metu galvodavau – kokie namai, juk visa žemė yra mūsų namai, pasaulis toks didelis, jame tiek daug nuostabių ir nematytų vietų, į kurias smagu nukeliauti. Ir štai tas pats nutiko ir man", – juokėsi pašnekovė.

Gimė verslo idėja

Moteris pasakojo, kad pirmą kartą Balyje praleido tris mėnesius, tačiau kasmet viešnagės vis ilgėjo.

Šį spalį naujai kelionei besiruošianti klaipėdietė saloje ketina praleisti jau apie pusmetį.

"Tik nuvykus į Balį pirma toptelėjusi mintis buvo – ką tokio sugalvojus, kad galėčiau čia pasilikti kuo ilgiau ir vis sugrįžti", – šypsojosi pašnekovė.

Įkvėpta salos grožio ir sužavėta vietos auksarankių meistrystės, tarptautinio verslo ir teisės studijas baigusi moteris nusprendė imtis nuosavo verslo – ji Lietuvoje atidarė interjero ir baldų saloną, į kurį keliauja Balio saloje gimę įvairūs dirbiniai.

"Kaip pajuokaujame su drauge, jei būtų galima išmatuoti, kiek viename centimetre yra grožio, matyt, Balis būtų numeris 1 pasaulyje. Ir tai pasakytina ne tik apie gamtą. Iš esmės čia visur supa grožis, žmonės labai daug dėmesio skiria estetikai. Nuostabūs rankų darbo baldai, aksesuarai, interjero detalės. Balio sala turtinga įvairių išteklių – tai ir medis, ir varis, ir akmuo, o gilias tradicijas turinčių nagingų meistrų kūrybiškumas tiesiog įaugęs į kraują. Turbūt nemažai įkvėpimo teikia ne tik puiki medžiaga kūrybai, bet ir nuostabus oras, saulė, gamta", – svarstė pašnekovė.

Susibūrė tarptautinė šeima

Šiuo metu moteris turi nemažai darbo, ieškodama vis naujų tiekėjų, darbų, derindama užsakymus.

Tačiau pirmus metus klaipėdietei knietėjo kuo geriau pažinti pačią salą, tad Margarita daug keliavo bei mėgavosi naujų potyrių džiaugsmu.

Per tą laiką atsirado ir nemažas būrys naujų draugų, kuriuos moteris vadina Balio šeima.

"Su jais iki šiol labai artimai bendraujame ir drauge praleidžiame nemažai laiko. Tai ir italai, ir prancūzai, ir rusai, ir kitų tautybių žmonės, daugiausia – šeimos su mažamečiais vaikais. Apskritai Balyje yra nemažai europiečių, čia nuolatos gyvenančių po 10, 20 ar daugiau metų", – pasakojo klaipėdietė.

Moterį svečiame krašte itin žavi tai, kad vietiniai be galo myli vaikus.

"Kur benueisi, visada pasidžiaugs tavo mažyliu, pažais su juo, pamyluos, žinoma, iš pradžių visada atsiklausę leidimo. Įdomu ir tai, kad Balyje yra labai gera vaikų priežiūros sistema, kas apskritai Azijoje reta, – saloje nesudėtinga susirasti auklę ir jos yra labai profesionalios. Pavyzdžiui, pas mus dirbo auklė, kuri iki tol trejus metus su viena šveicarų šeima gyveno Brazilijoje, Afrikoje ir Šveicarijoje. Ši moteris prieš įsidarbindama pas mus pateikė įspūdingą rekomendacinį laišką", – šypsojosi Margarita.

Pirma – dievai, po to – darbai

Pašnekovė prisipažino, kad jai itin didelį įspūdį paliko ir gilūs baliečių religiniai jausmai.

"Teko nemažai keliauti, ir musulmonų kraštai būdavo iš tų, į kuriuos labai nesiverždavau. Nors pati Indonezija musulmoniška šalis, Balyje išpažįstamas induizmas. Mane sužavėjo tai, kokie jie atsidavę savo tikėjimui, kiek tam skiria laiko, dėmesio ir energijos, kokios nuoširdžios jų apeigos ir ceremonijos. Turbūt visame pasaulyje nerasime tokios vietinių gyventojų tradicijos, dėl kurios neveiktų net oro uostas. Balyje tai yra maždaug kas 200 dienų minima vadinamoji tylos diena, kai baliečiai nei valgo, nei eina iš namų, o savo laiką skiria meditacijoms. Tą dieną iš viešbučio kambario neleidžiama išeiti ir turistams", – pasakojo klaipėdietė.

Anot Margaritos, kiekvienuose namuose įrengti ir simboliniai altorėliai, kuriuose kasryt padedama auka ir uždegamas smilkalas.

"Stebiuosi ir žaviuosi tuo, ką jie daro kiekvieną mielą dieną. Tai jų gyvenimui suteikia harmonijos ir ramybės. Jie niekada dėl darbų nemes savo dievo, nors ir kaip tai keistai atrodytų svetimšaliui. Čia žmonės išlaikė labai gilias tradicijas ir išliko ištikimi savo religijai, nepaisant milžiniškų turizmo srautų ir globalizacijos", – patyrė Margarita.
Anot pašnekovės, vietiniai gyventojai nevartoja alkoholio, o už narkotines medžiagas čia gresia mirties bausmė.

"Tiesiog jauti, kad žmonės yra švarūs, harmoningi, ir gyventi čia – labai saugu. Tarp turistų, žinoma, visko būna", – šyptelėjo Margarita.