Akibrokštas mokyklos bendruomenei

Specializuotos menų gimnazijos steigėjas – Švietimo ir mokslo ministerija.

Būtent nuo jos valdininkų malonės bei sprendimų ir priklauso mokyklos likimas.

Dar prieš gerą dešimtmetį E.Balsio menų gimnazijoje, kuri savo statusu prilygsta M.K.Čiurlionio meno mokyklai Vilniuje, buvo formuojamos keturios pirmokų klasės.

Ilgainiui jų liko tik dvi.

Tiek jų suformuota ir šiemet. Tačiau staiga iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atėjo netikėta žinia, kad E.Balsio mokykloje turi likti viena pirmokų klasė.

Savo sprendimo motyvų bent jau mokyklos vadovybei Vilniaus valdžia dėstyti neketina.

"Tos dvi būsimųjų pirmokų klasės vis dar yra sukomplektuotos. Kol kas vaikų tėvai dar nežino, kokia situacija bręsta. Labai nemalonu. Tokie veiksmai dvelkia specializuotų mokyklų žlugdymu, siekiant jas uždaryti", – blogiausio scenarijaus perspektyvą dėliojo E.Balsio menų gimnazijos direktorius Gintautas Misiukevičius.

Liūdnos perspektyvos scenarijus

E.Balsio mokyklos vadovas neslėpė, kad bandė aiškintis, kodėl priimtas toks sprendimas.

Juolab stebina tai, kad kol gimnazijoje vyko Atvirų durų dienos ir buvo formuojamos pirmosios klasės, Vilniaus valdininkai tylėjo, ir tik balandžio 5 d. pateikė savo sprendimą.

"Bandžiau prisibelsti iki ministerijos kanclerio, nes visus kitus skyrius jau apėjau. Jie kategoriški – bus viena klasė, ir viskas. Kodėl, niekas nepasako. Maža to, vyresnėse klasėse metų eigoje mes nebegalėsime priimti vaikų iš kitų mokyklų, išskyrus specializuoto meninio ugdymo įstaigas, o jų Lietuvoje yra 9, bet paprastai niekas iš vienos į kitą mokyklą nepervažiuoja. O juk atsiranda motyvuotų gabių vaikų iš šalies, bet mes į vyresnes klases priimti jų nebegalėsime. Jau ir čia ribojama mūsų laisvė ir pasirinkimas", – keistas naujoves dėstė G.Misiukevičius.

E.Balsio menų gimnazijoje mokosi daugiau nei pusė tūkstančio mokinių.

Jei ši tvarka įsigalios, mokykla kitais metais praras apie 50 mokinių ir jų kasmet mažės.

Anot direktoriaus, netrukus iškils ir patalpų rentabilumo klausimas.

"Jeigu kerta šaknis, medis nudžius. Taip sunku nebuvo niekada. Nesuprantu požiūrio, ar meno žmonių jau visai nebereikės? Juk baigę mūsų mokyklą apie 80 proc. vaikų renkasi meninio profilio specialybes. Bet Vilniui to, regis, nereikia. Labai liūdna situacija", – teigė G.Misiukevičius.

Klerkas mato savaip

Vienas šio liūdno mokyklos naikinimo scenarijaus "architektų" – ŠMM Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas aiškino, kad "jie nori, jog tokiose meno mokyklose mokytųsi daugiau regiono mokinių".

"Jeigu bus formuojamos dvi pradinės klasės, tai kai jie jau bus penktokai, į šią mokyklą iš regiono mokiniams atvykti nebebus galimybių, nes nebebus vietos. Kaip žinome, jaunesnių mokinių tėvai nelabai išleidžia iš namų, bet vyresni jau galėtų mokytis toje mokykloje, juolab ji turi bendrabučius", – teigė A.Puodžiukas.

Apie naują tvarką, kokios turėtų būti laikomasi, E.Balsio menų gimnazijai pranešta vos prieš mėnesį, kai jau buvo suformuotos pirmosios klasės.

"Direktorius tam tikra prasme persistengė. Kad tvarka bus keičiama, mes kalbėjome dar lapkritį, o balandį Švietimo ir mokslo ministerija, kaip steigėjas, nustatė klasių skaičių. Šiuo metu direktorius parašė raštą, mes jį nagrinėjame ir kartu su ministerijos vadovybe spręsime, ką daryti. Galutinio atsakymo, kiek klasių bus, dvi ar viena, dar nėra. Diskusijos vyksta. Tvarkome priėmimo tvarką", – aiškino A.Puodžiukas.

Reanimuoti atiduos miestui?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ministerijos iniciatyvą dėl E.Balsio menų gimnazijos įvertino kaip grįžimą į "balanos gadynę".

"Keisčiausia, kad per mokyklos Atvirų durų dienas pavasarį apie mažinamą klasių skaičių nebuvo nė kalbos. Čia įžvelgiu tam tikrą universiteto scenarijaus kopiją. Suprantu ministerijos siekį atsikratyti sau nebūdingų funkcijų – mokyklų valdymo, bet ta kryptis, kaip tai daroma dabar, įgauna tokias formas, kurios man primena grimasas. Susidaro įspūdis, kad ateityje mokyklą bus siekiama perleisti miestui, bet dabar vaizdas toks, kad pradžioje siekiama ją beveik sunaikinti, o po to miestui bus atiduota reanimuoti", – kėlė versijas V.Grubliauskas.

Maža to, jau ne vienus metus netyla kalbos, kad E.Balsio menų gimnaziją reikėtų sujungti su S.Šimkaus muzikos mokykla, kurios steigėja taip pat yra ŠMM, ir šį darinį atiduoti miestui.

"Bet su miestu apie tai kol kas niekas nekalba. Apie tai mes girdime tik iš bendruomenės. Neabejoju, kad miestas būtų pajėgus prisiimti tą mokyklą į Klaipėdos švietimo tinklą, tačiau ministerija, pradėjusi reorganizaciją, įstumia į nežinomybę tiek bendruomenę, tiek miestą. Manyčiau, kad miestas turėtų žinoti, kas yra planuojama ir koks tos reformos tikslas. Dabar mes turime vadovautis tik nuogirdomis, o tai nėra korektiškas ŠMM požiūris. Planuoju pasikviesti ministerijos pareigūnus ir išgirsti iš pirmų lūpų, kokia yra tų pertvarkų motyvacija", – teigė V.Grubliauskas.

Ateityje – proletarų provincija

Meras pažadėjo, kad išsiųs ŠMM miesto poziciją dėl pertvarkų E.Balsio menų gimnazijoje.

"Dar galiu suprasti, kad drastiškos pertvarkos būtinos aukštosiose mokyklose, kur studentų skaičius mažėja, bet čia, kur norinčių besimokyti moksleivių yra, užuot jiems sudarę kaip įmanoma geresnes galimybes, galvotų, kaip priimti juos visus, pusę jų palieka už borto. Aš protu to nesuvokiu, bet noriu išgirsti iniciatyvos sumanytojo poziciją. Ir jei mes vieną klasę dabar nurašysime, galbūt prarasime vaikus, kurie Lietuvą ne tik garsins, bet ir ateityje maitins savo mokesčiais", – dėstė V.Grubliauskas.

E.Balsio mokyklos situacija susirūpino ir Seimo narė Agnė Bilotaitė.

Išgirdusi apie Švietimo ir mokslo ministerijos siekius E.Balsio gimnazijoje formuoti tik vieną pirmą klasę vietoj dviejų, kaip įprasta, parlamentarė kreipėsi į ministeriją išsamaus paaiškinimo.

"Mane labai liūdina ta situacija, kad Klaipėdą norima paversti provincija, visiškai atsisakant meno, kultūros, ir kad ten būtų ruošiami tik amatininkai. Kas tada bus, kokia ateitis laukia miesto? Jau nekalbant, kad gyventojų skaičius mažėja. Ir jeigu toks požiūris, kokį matome, į Klaipėdą bus ir toliau, mes neturime jokių perspektyvų. Dėsime visas pastangas, kad ne vien tik IT technologijos būtų keliamos į viršų. Juk kultūros ir meno vaidmuo taip pat labai svarbus, kaip ir talentingų vaikų ugdymas. O atimti tai iš Klaipėdos regiono būtų nusikaltimas", – žodžių į vatą nevyniojo A.Bilotaitė.