- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
-
Klaipėda, Neringa ir Palanga – nauja kūrėjų „Susitikimų vieta“
Virš 1000 įvairių projektų bei renginių, daugiau nei 5000 kv. m menininkų rezidencijoms pritaikytų naujų patalpų, per 1000 į regioną pritrauktų kūrėjų ir dešimtys tūkstančių į įvairias bendruomenines, menines, socialines ir edukacines veiklas įtrauktų žmonių. Tai tik keli, skaičiais išreikšti siekiai, įtvirtinti Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų bendruomenės kartu parengtoje paraiškoje 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti.
Tačiau visų svarbiausias trijų miestų tikslas – tai nauja europine kultūrine platforma 2022-aisiais tapęs Lietuvos pajūrio kraštas. Tai nauja „Susitikimų vieta“ čia gyvenančiam ir atvykstančiam kūrėjui, įkvepianti bei traukianti savo suaktyvėjusia bendruomene, sugrąžintomis europietiško identiteto prieigomis, subrandinta nauja kultūros profesionalų karta, naujomis kūrybinėmis erdvėmis, atvertomis uždaromis pramoninėmis teritorijomis ar patraukliomis sąlygomis startuolių kūrybinių verslų plėtrai.
Idealus laikas proveržiui
Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė trijų pajūrio miestų bendruomenės parengtai paraiškai „Susitikimų vieta“ 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti.
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, kultūriniam proveržiui uostamiestyje pasiekti šiandien susiklostė itin palankios aplinkybės, o vis aktyviau veikiant nepriklausomai meno bendruomenei, apsispręsta kultūrą įtvirtinti strategine miesto kryptimi.
„Šiuo metu esame tuštėjantis miestas. Tačiau dėka mažesnės konkurencijos turime ir daugiau erdvės jaunų talentų bei profesionalų kūrybinėms idėjoms, nei kiti didieji šalies miestai..., - sako V. Grubliauskas.
- Mes turime pasikeisti dabar, nes tai leis išsaugoti jaunimą, pritraukti savo srities profesionalus, įveiklinti bendruomenę ir tokiu būdu užtikrinti miesto siekį judėti į priekį. „Susitikimų vieta“ – tai kelionė į žmones… per kultūrą, tampanti konkrečiu pažadu miestiečiams ir Europai.“
Tikslą kartu su Klaipėda siekti 2022 metų Europos kultūros sostinės titulo savo sprendimais kiek anksčiau jau įtvirtino ir Palangos bei Neringos politikai.
„Siekiame trinti administracines ribas. Norime paversti regioną viena kultūrine erdve, vienu kultūrinių susitikimų ir dialogo centru. Tikime, kad šis mūsų jėgų suvienijimas taps impulsu strateginiams pokyčiams kuriant naują ir vieningą regiono įvaizdį, telkiant bendruomenes. Suprantame, kad tam reikia daug laiko ir pastangų, bet būtent Europos kultūros sostinės vardas galėtų tapti stipriu stimulu šiems, trijų pajūrio miestų, siekiams“, - pažymi Neringos meras Darius Jasaitis.
„Rengiant paraišką nuolat jautėme tą kirbantį lūkestį iš mūsų bendruomenės. Tai ilgalaikė programa, kurios startas jau 2017-aisiais, o kulminacija – 2022-aisias. Tai – idealus laikas proveržiui, kuris gali užtikrinti regiono ateities kultūrinį, socialinį ir ekonominį gyvybingumą. Turime šešerius metus, kad kartu su partneriais pakeistume ir sustiprintume viso regiono raidos kryptį“, - teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
2 strateginės platformos ir 5 programos
Trijų pajūrio miestų paraiška „Susitikimų vieta“ parengta kartu su daugiau nei 500 kultūros atstovų, įvairių sričių menininkų, architektų, istorikų, rinkodaros specialistų, mokslo ekspertų iš Klaipėdos regiono, kitų šalies miestų ir užsienio. Dar per 2000 žmonių į paraiškos rengimo procesus buvo įtraukti netiesiogiai, organizuojant įvairius focus grupių susitikimus, interviu apklausas ir kt.
„Kultūrinę paraiškos programą sudaro 2 strateginės platformos – „Gyvybinga bendruomenė“ ir „Meno kolonijos“ bei 5 programos – „Istorija gyvai“, „Kultūros uostas“, „Kūrybiniai peizažai“, „Partnerystės mazgas“, „Prievartos ir humanizmo akistatos“. Jomis bus siekiama per kultūrą vietos, regioniniu ir europiniu lygmeniu spręsti šiandien mus kamuojančias opiausiais ir miestų tuštėjimą lemiančias problemas, tokias kaip uždara ir apatiška bendruomenė bei profesionalų kūrėjų, kūrybinio sektoriaus atstovų trūkumas“, - sako paraiškos „Susitikimų vieta“ sudarytoja Goda Giedraitytė.
Kūrybinės komandos išgrynintos pagrindinės platformos ir programos tarpusavyje turės glaudžias, vieną kitą nuolat papildančiais sąsajas. Taip norima skatinti taprsektorinį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad programą sudarytų kuo įvairesnė bei kokybiškesnė kūrybinių projektų ir bendruomeninių iniciatyvų mozaika.
„Kiekviena platforma ir programa susideda iš į išskirtinumą, Europinę dimensiją, kokybę ir prieinamumą visuomenei orientuotų švyturinių projektų, mažesnės apimties kūrybos ir bendruomeninių projektų bei susitikimų ir suvažiavimų. Taip pat visos platformos ir programos susietos su konkrečiomis istorinėmis europinės svarbos asmenybėmis – karaliene Luize, Pranu Domšaičiu, Henriku Šlymanu, Tomu Manu ir kt.“, - pažymi G. Giedraitytė.
Iš viso paraiškoje plačiau pristatoma apie 50 unikalių skirtingų projektų. Tai šiuolaikinių technologijų ir istorijos sąveika grindžiamas bei europietiškų Klaipėdos šaknų paieškai skirtas projektas „Beieškant Klaipėdos šaknų: inspiruoti Trojos...“, istoriniam gintaro keliui aktualizuoti skirtas projektas „Nuo gintaro iki elektros“, kataklizmus, karus, okupacijas, represijas ir demografines katastrofas patyrusių, bet naujam gyvenimui atgimusių Europos miestų pristatymui skirtas projektas „Katastrofų miestai“, tarptautinis violončelės forumas „Cello for Solidarity“, per muziką, laivų statybą, povandeninę archeologiją ar net gastronomiją miesto identitetą pristatantis projektas „Skrajojantys olandai Klaipėdoje“, tarptautinis kultūrinių mainų ir mobilių menininkų rezidencijų projektas „Jūros rezidencija“ bei kt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers1
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų14
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?33
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant2
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?12
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas20
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...