Miesto politikai apsisprendė daugiabučių namų kiemų tvarkymo prievolę nuo savo pečių perkelti daugiabučių namų gyventojams.

Patvirtinus tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimus, nuo lapkričio gyventojams teks ieškotis šluotų ir savo rankomis prižiūrėti daugiabučių kiemus.

Tačiau klaipėdiečiai gali nesitepti rankų, jie gali skelbti konkursus ir pasirinkti šios paslaugos teikėjus.

Pagal šiuo metu rinkoje galiojančias kainas, samdant valymo paslaugų bendrovę arba šį darbą perdavus namo administratoriui ar bendrijai, standartiniam 50 kv. metrų butui už kiemo tvarkos priežiūrą teks atseikėti maždaug 3 eurus per mėnesį.

Tačiau jei gyventojai nuspręs kiemus prižiūrėti kruopščiau, kaina gali didėti. Nuo šiol Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatytas žolės pjovimo periodiškumas yra ne mažesnis kaip 3 kartai per vasaros sezoną. Patys gyventojai gali nuspręsti kiemus šienauti dažniau.

Kiemų valymas per metus savivaldybei kainuoja 725 tūkst. eurų.

„Kol miestas mokėjo už kiemų tvarkymą, nebuvo investuojama į jų infrastruktūrą. Užsimerkti ir to ignoruoti mes negalime. Esminis dalykas, ką reikia pažymėti, kad prioritetu tampa infrastruktūros tvarkymas“, – pažymėjo vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Sutaupytus kiemų tvarkymui leistus pinigus planuojama palikti būtent infrastruktūrai tvarkyti bei tobulinti: įrengti automobilių stovėjimo vietas, tvarkyti apšvietimą, šaligatvius.

Teigiama, kad šiuo metu daugiau nei 90 proc. sklypų prie daugiabučių namų yra suformuoti detaliaisiais planais. Iki metų pabaigos žadama užbaigti šį procesą.

Tačiau senamiesčio gyventojai kelia klausimą, kaip jiems tvarkyti aplink namą esančią teritoriją, jei jų namų durys atsiveria tiesiai į gatvę.

„Nejau mums valyti naktinių barų lankytojų paliktas šiukšles?“ – retoriškai klausė tarybos narys Tomas Meškinis.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pažymėjo, kad gyventojai atsakys tik už tą teritoriją, kuri detaliuoju planu priskirta jų namui.

Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad senamiestyje draudžiama elgetauti, o bausmių gali sulaukti ir tie, kurie duos išmaldą pinigais, nes tai draudžia taisyklės.

„O kas sukontroliuos, kad elgeta išmaldos neimtų pinigais, o imtų natūra – pavyzdžiui, batonais?“ – klausė tarybos narys Laisvūnas Kavaliauskas.