- Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
-
Jūrų muziejus Baltijos jūrai grąžino dešimt ruoniukų
Trečiadienį Smiltynėje ties pietiniu molu biologai į Baltijos jūrą paleido dešimt pasveikusių ir savarankiškai maitintis galinčių ruoniukų. Šiemet Lietuvos jūrų muziejus priglaudė neįprastai daug nusilpusių ir sužalotų ruonių jauniklių. Keturi iš jų dar nespėjo sutvirtėti, užsiauginti pakankamo riebalų sluoksnio, todėl į jūrą sugrįš tik pavasarį.
Pirmą kartą per 28 metus
Ankstyvą pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus specialistai gydė rekordinį skaičių rastų ruonių – net 14.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus atstovės Ninos Puteikienės, nė karto per 28 gyvūnų slaugymo metus muziejaus biologai neprižiūrėjo tiek ruoniukų. Šoktelėjęs skaičius dar kartą patvirtina neigiamą klimato kaitos poveikį gyvajai gamtai.
Daugiausia ruonių jauniklių į muziejų atgabenta iš Palangos, Smiltynės bei Juodkrantės. Visų jų būklė buvo sunki, jaunikliai svėrė ne daugiau 13 kg ir faktiškai buvo pasmerkti mirčiai.
Kaip teigė Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas, kadangi šiųmetė žiema – trumpa ir šalta, ruoniukų gausa mūsų pakrantėje nebuvo netikėta.
"Visi jie – iš Rygos įlankos. Kai ši užšalo, susidarė ledas, ant kurio paprastai ir vaikuojasi ruonės. Tačiau ledas buvo plonas ir per greit, nespėjus ruoniukams ūgtelėti, ištirpo. Jie kaip obuoliukai sukrito į jūrą, o vyraujantys vėjai atnešė iki mūsų krantų", – pasakojo A.Grušas.
Vienas ruonių jauniklis sužalotas itin smarkiai: jo nugara buvo nusėta pūlingomis žaizdomis. Gyvūnui teko patirti ne vieną procedūrą. Dabar jis yra visiškai sveikas, tačiau liko žiemoti muziejuje su kitais trimis ruoniukais.
Jaunikliams – žemaitiški vardai
Muziejuje gyvūnai nėra prijaukinami, jie išmoksta savarankiškai maitintis, kad gyvenimas laisvėje netaptų našta.
Paleisti ruoniukai pažymėti specialiais žymekliais, du – su iki pat pavasario veiksiančiais siųstuvais, kurie rodys jų judėjimo kelią. Ankstesniais metais paleisti ruoniukai neužsibūdavo Lietuvos pakrantėje – patraukdavo ten, kur didesni gentainių būriai.
Tradiciškai ruoniukams vardai būdavo suteikti pagal radimvietę. Tačiau jų gausa šiemet sulaužė šią taisyklę: ruoniukas sužalota nugara gavo Pūlinio vardą, kitiems A.Grušas išradingai pritaikė žemaičių tarmės ir jūrinius vardus: Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas), Bujus, Lotas.
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.
A.Grušas galėtų papasakoti daugiau nei šešiasdešimties išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 28 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji jų dalis grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
Padvigubino finansavimą
Aplinkos ministerija šiemet padvigubino finansavimą pilkųjų ruonių rebilitacijai ir skyrė 14 tūkst. eurų. Anksčiau suma siekdavo 7 tūkst. eurų.
Pernai pasiektas dar vienas svarbus susitarimas – Aplinkos ministerija iš ES fondų numatė 1,4 mln. eurų Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Jis turėtų atsirasti šalia muziejaus, kopose, vietoj jau kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis8
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų15
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai10
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...