- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jūrininkai mano, kad Lietuvoje nėra vykdoma jūrinės valstybės tęstinumo politika, nesilaikoma dalies tarptautinių konvencijų.
Dėmesys uostui, ne jūrininkams
Praėjusio penktadienio vakarą Jūrų kapitonų klube vyko išplėstinis posėdis, kur skambėjo kaltinimai dabartinei valdžiai, kad Lietuva nesilaiko 2007 m. priimtos ES integruotos jūrų politikos nuostatų. Nėra jūrų transporto strategijos, nors ji turėjo būti parengta šiais metais. Jūriniai įstatymai neatitinka jūrų konvencijų.
Su pavėlavimu 2014 m. Lietuvoje patvirtintoje tarptautinėje konvencijoje „Dėl darbo jūrų laivyboje“, kaip pastebėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, įgyvendinama tik mažesnė dalis nuostatų.
„Valdžia Lietuvoje dėmesį kreipia tik į Klaipėdos uostą, o visos kitos jūrinės sritys draskomos, paliekamos savieigai“, – pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų klubo asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.
Jūrininkai aštriai pasisakė prieš Šventosios uosto atstatymą be molų, kaip dabar rengiamasi daryti numetus jį Palangos savivaldybei. Jūrininkai mano, kad toks Šventosios uosto atstatymas būtų eilinis „pinigų plovimas“, gėdingas darbas, koks jau buvo atliktas prieš 8 metus, kai jūra greitai užnešė išgilintą Šventosios uosto kanalą.
Čia profesionaliai pasisakė sovietmečiu prie Šventosios kanalo gilinimo dirbęs Dionyzas Varkalis. Jo teigimu, yra tik svaičiojimai, kad bus galima su nedidele žemsiurbe valyti nuolat užnešamą kanalą.
Jūrų kapitonai siūlosi patarti Palangos savivaldybei, kaip protingai reikėtų bandyti atstatyti Šventosios uostą.
Jūrinėje srityje – palaida bala
Kliuvo valdžiai ir dėl pertvarkytos Lietuvos saugios laivybos administracijos, kur virto išskaidyta ir išliko tik su Jūrų departamentu, kurio funkcijos susiaurintos, liko tik vykdytojų, bet ne jūrinės strategijos formuotojų funkcija.
„Po Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizacijos sukurtas Jūrų departamentas tapo žemesnės kategorijos institucija Lietuvos transporto saugos administracijos sudėtyje su apkarpytomis funkcijomis, mažesniais atlyginimais“, – pastebėjo P.Bekėža.
Jis piktinosi, kad išbraukiama apie pusę dabar uoste ir laivyboje atestuojamų veiklų. Jūrinė sritis iš esmės virsta palaida bala.
Iš Lietuvos saugios laivybos administracijos buvo atleisti arba išėjo geri specialistai, priimti nauji jaunuoliai, kurie neturintys supratimo apie jūrinius reikalus.
„Padarytos didžiausios nesąmonės pertvarkant Lietuvos saugios laivybos administraciją. Kur taip pasaulyje yra, kad laivyba būtų kartu su kelininkais, geležinkeliais ar aviacija? Vienintelis geras dalykas iš tos pertvarkos, kad Jūrų departamento vadovu paskirtas profesionalus jūrininkas, jūrų kapitonas Saulius Šiaučiūnas“, – pastebėjo asociacijos „Jūrų veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis, kuris ragino kilti į kovą prieš nesąmones, kurios daromos Lietuvos jūriniame sektoriuje.
Vadovas liko tik prašytojas
Saulius Šiaučiūnas kol kas yra laikinai paskirtas Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento vadovu. Jį skirti rekomendavo Lietuvos jūrų kapitonų asociacija. Jis sakė dar nežinantis ar liks vadovauti departamentui.
Turėjęs darbo patirties Maltos jūrinėje administracijoje, jis ėjo į Jūrų departamentą su vizija pertvarkyti taip, kad būtų didžiausiai nauda jūrininkams, laivybos verslui.
Kai Lietuvos saugios laivybos administracija nuo 110 darbuotojų buvo sumažinta iki 40, o darbų pobūdis pasikeitė nežymiai, likusieji turi atlikti ir tuos darbus, kuriuos darė išėję.
„Esu labai dėkingas likusiems žmonėms. Jie tempia už kelis, dirba po 12-14 valandų. Džiaugiuosi, kad dar tempiame - nesulaukiame nepasitenkinimų nei iš jūrininkų, nei iš laivų savininkų, kitų partnerių“, – sakė S.Šiaučiūnas.
Jis prisipažino, kad būti kapitonu laive buvo žymiai lengviau nei Jūrų departamento vadovu.
„Laive dirbome daug, iš esmės ištisą parą, bet žinojome ką darome. Departamente esi tik prašytojas ir valdybos nurodymų vykdytojas. Valdyboje nėra nė vieno jūrininko. Kartais sunku išaiškinti elementariausius jūrinius dalykus“, – sakė jis. Kapitonas pripažino, kad suglumino klausimas iš valdybos nario - o kam reikia tikrinti į Klaipėdą atplaukusius laivus?
Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamente atlyginimai maži, o reikalavimai didžiuliai. Kartais netgi absurdiški. Negalima priimti į uosto laivybos kontrolierius jūrininkų, kurie neturi universitetinio išsilavinimo. Iš kur tokių paimsi, jei Lietuvoje su universitetiniu išsilavinimu jūrininkai neberuošiami? Ieškoma dar tarybiniais laikais baigusiųjų „Makarovką“ ar Odesos aukštąją jūreivystės mokyklą. Ką nors pasikvieti neįmanoma, nes atlyginimas 650 eurų.
Lietuvos jūrininkų sąjunga iškėlė klausimą, ar Jūrų departamente yra bent vienas žmogus, kuris turėtų supratimą apie konvenciją „Dėl darbo jūrų laivyboje“?
Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas J.Liepuonius teigė, kad apie pertvarką Lietuvos jūrų administracijoje jau žinoma ir kitose šalyse. Iš kolegų Latvijoje jis sulaukęs užuojautos, nes Lietuvoje neva vykstantis protu nesuvokiamas jūrinės sistemos naikinimas.
Jūrų kapitonai, jūrininkai žada burtis, važiuoti į Susisiekimo ministeriją, kalbėtis su ministru Roku Masiuliu, nes jis, skirtingai nei viceministrai, dar suvokiantis jūrinius reikalus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų6
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo6
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?14
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?10
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas17
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...