Idėjos dėl išorinio uosto

Šiandien Klaipėdos mokslo ir technologijos parke startuoja renginys „Hakaton Industry 4.0“. Jaunieji programuotojai, grafikos dizaineriai, studentai, moksleiviai kartu kurs inovatyvių technologijų projektus.

Žaismingame gerųjų „hakerių“ festivalyje gabaus jaunimo prašoma fantazuoti ir kurti įvairius technologinius sprendimus. Tarp užduočių – ir raginimas fantazuoti, koks galėtų būti ateities išorinis uostas. Kokius sprendimus diegti, kad jis būtų kuo draugiškesnis aplinkai, kaip sujungti pramonines ir rekreacines zonas, integruoti mariną, įdiegti informacines technologijas? Į klausimus bandys atsakyti hakatono dalyviai, kurių bus apie 30.

„Džiugu, kad jaunimas domisi uosto ir jūrinių technologijų projektais. Skatiname juos mąstyti ir kurti. Siekiame, kad gabiausi rinktųsi jūrines profesijas, liktų Lietuvoje. Norime dar  didesnio bendradarbiavimo su Klaipėdos universitetu, kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis“, – dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Jis išskyrė uosto bendradarbiavimo pavyzdį su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla. Čia veikia inovatyvus navigacinis simuliatorius. Jis leidžia pasitikrinti, kaip vesti į uostą didelius laivus esant įvairioms oro sąlygoms, srovėms, vėjo greičiams, gūsiams. Simuliatorius ir uosto laivybos specialistų profesionalumas nustebino netgi MSC didelių konteinerinių laivų kapitonus, kai jie analizavo plaukimo į Klaipėdos uostą sąlygas.

Su renginiu „Hakaton Industry 4.0“ iš esmės atidaromos išorinio uosto kūrybinės dirbtuvės. A.Vaitkui dėl jo norėtųsi matyti daugiau pozityvių ir progresyvių siūlymų. Kaip rodo kitų šalių, ypač Nyderlandų uostų statybos ir veiklos patirtis, visas kylančias abejones, sunkumus galima spręsti naudojantis mokslo pasiekimais, naujomis technologijomis,  kūrybingų žmonių idėjomis.

Informacinių technologijų uostas

„Pažangiausias bus tas uostas, kuris naudosis naujausiomis programomis ir technologijomis“, – svarstė A.Vaitkus. 

Jo teigimu, šiandien Klaipėdos uostas regione yra labai aukštai vertinamas. Neseniai vienas iš Baltijos jūros uostų vadovų klausė, kiek Klaipėdos uosto direkcijoje yra informacinių technologijų specialistų. Išgirdęs, kad tik aštuoni, nustebo, nes jo valdomoje uosto administracijoje yra net 40 tokių specialistų.

Dar labiau jį nustebino, kad Klaipėdos uoste veikia 28 įvairios informacinės programos. Uostas jau šiandien galėtų visiškai dirbti be dokumentų, bet tai kol kas neįmanoma, nes tokių technologijų neturi valstybės įmonės ir kiti partneriai.

Naujausios skaitmeninės programos uoste naudojamos ne tik turto apskaitos, dokumentų judėjimo, rinkliavų administravimo, krovinių srityse, bet ir uosto saugos, oro ir srovių sąlygų, aplinkosaugos, navigacijos, geologijos ir kitose srityse. Uosto direkcijoje veikia netradicinė „Avilio“ programa, kuri papildomai valdo projektus „įžiebdama raudoną signalą“, kai artėja termino pabaiga. Čia yra viena iš priežasčių, kodėl uosto rangos projektų įvykdymas šiemet jau pasiekė 100 proc.  

Naujomis priemonėmis aprūpinti ir uosto locmanai. Į laivą jie nešasi planšetes. Patariant kapitonams, galima naudotis paties laivo, uosto saugos, radarų duomenimis, sumodeliuoti vedamo laivo judėjimo kryptis pagal jo parametrus, greitį.

Finansų ministerija šiemet apdovanojo Uosto direkciją už projektą „Hazard“. Jis vykdomas kartu su Klaipėdos priešgaisrine gelbėjimo valdyba ir prisideda prie uosto saugumo. Modernios technologijos skaitmeniniu formatu leidžia matyti, kur ir kas kraunama uoste, kokios yra medžiagos. Įvykus incidentui gaisrininkai operatyviau gali vykti į vietą, žinodami, kokie reagentai bus reikalingi. Prevenciniais tikslais uoste veikia ir oro taršos fiksavimo sistema su 3 matavimo stotelėmis ir 10 detektorių. Ateityje planuojama oro taršos sistemas dar labiau tobulinti, tankinti jų tinklą. 

Šiandieninė uosto veikla nebeįsivaizduojama be krovinių judėjimo (KIPIS) programos, kuri supaprastino ir palengvino darbą. Laivų valdymo uoste sistema (LUVIS) leidžia atsiskaityti už laivo rinkliavas iš bet kurio pasaulio taško, agentams nebereikia važinėti į uostą su popieriniais dokumentais. Užtikrintas sklandus uoste esančių laivų valdymas. Itin sėkminga laikoma naujai įdiegta internetinio skaitmeninio žemėlapio „PortGIS“ sistema. Į ją suvesta daugybė uosto veiklos parametrų – per pusšimtį informacinių sluoksnių. Ji leidžia matyti uosto vaizdą „3D“ formatu. Į sistemą įkelti ir uosto „šviesuliais“ laikomų profesorių Brunono Gailiušio bei Rimo Žaromskio surinkti duomenys.

„Tos 28 programos yra didelis mūsų turtas. Retas pasaulio uostas turi galimybę operuoti tokiais kiekiais duomenų. Jos leidžia mums lengviau komunikuoti su partneriais – uosto kompanijomis, geležinkeliais, pasienio ir muitinės tarnybomis, taupyti lėšas. Dėl naujų technologijų pas mus dirba nuo 26 iki 30 proc. mažiau darbuotojų nei kituose regiono uostuose“, – svarstė A.Vaitkus.

Kur žvelgsi – vis naujovė

Klaipėdos uoste nėra bepiločių konteinerių gabenimo vežimėlių, STS kranų su dvigubomis platformomis. Tokių itin brangių technologijų, kurių eksploatacija taip pat nepigi, kol kas ir nereikia.

Tiek „Klaipėdos konteinerių terminalas“, tiek „Klaipėdos Smeltė“ turi pažangias konteinerių skirstymo ir laikymo sistemas. „Klaipėdos Smeltėje“ yra unikalus konteinerių krovos kranų treniruoklis. Įrengtos modernios konteinerių remonto ir paruošimo dirbtuvės. „Klaipėdos konteinerių terminale“ veikia našus, naujoviškas, Lietuvoje pagamintas birių krovinių krovos į konteinerius įrenginys.

Daug naujovių diegti skatina į Klaipėdą pradėję plaukioti didieji konteineriniai laivai.

Iš krovos kompanijų uoste ypač išsiskiria „Bega“, „Birių krovinių terminalas“, „Klaipėdos nafta“.

„Begoje“ už Uosto direkcijos lėšas įrengtas pirsas, kuriame taikomos visų įmanomų rūšių krovos į laivus ir iš jų technologijos. Kroviniai gali būti kraunami iš laivo į laivą, taip pat į sandėlį, vagoną ar sunkvežimį. Procesas vykdomas ir atvirkštine tvarka. A.Vaitkus teigė, kad jokiame kitame pasaulio uoste nieko panašaus nėra matęs. „Begoje“ veikia ir unikalių pneumatinių sistemų, kai naudojamas dvigubas vamzdis – krovinio padavimui ir dulkių nusiurbimui, specializuotas cemento terminalas su jam pritaikyta programine įranga. „Bega“ pirmoji uoste, o gal ir regione, sukūrė ir pagamino elektrinius robotus lokomotyvus. Uoste kuriamas ir pirmasis regione SGD varomas lokomotyvas. Kūrybos procese yra ir uoste konkrečiame maršrute kursuosiantis pirmasis sunkvežimis be vairuotojo.

„Birių krovinių terminalas“ šiuo metu valdo ko gero didžiausią pasaulyje (15 mln. t metinio pajėgumo) birių trąšų terminalą su unikaliomis apskaitos sistemomis, kompiuterių valdomomis galerijomis, krovos mašinomis. Žmonės įrengė unikalią trąšų maišymo gamyklą su naujausiomis technologijomis, kokios pasaulyje, be Klaipėdos, yra tik trijose vietose.

„Klaipėdos naftos“ diktuojamos naujovės daugiausia yra SGD srityje. Klaipėdos uoste stovintis „Independence“ yra unikalus įrenginys regione. Veikla ypač prasiplės pradėjus naudoti dujų bunkeriavimo laivą „Kairos“. „Klaipėdos nafta“ rengiasi diegti ir unikalias angliavandenilių sugaudymo iš naftos produktų technologijas, kurios mažins nemalonių kvapų diskomfortą.

Aplinkosaugos srityje naują technologiją, skirtą birių krovinių dulkėtumui mažinti, apipurškiant juos specialia celiuliozės ir krakmolo pagrindu sukurta medžiaga, pirmoji Baltijos jūros regione pradėjo naudoti KLASCO.

Klaipėdos uoste išskiriami ir nauji, modernūs KLASCO, „Kamineros grupės“, „Klaipėdos Smeltės“ kranai, „Centrinio Klaipėdos terminalo“ sunkvežimių įvažiavimo į keltus ir išvažiavimo iš jų valdymo sistema. Šiame terminale unikalios ir modernios rampos, kurias įrengė Uosto direkcija. Mobili ir patogi yra „Krovinių terminalo“ krovos sistema, kuri pritraukė „Vitol“ kompaniją iš Ventspilio uosto. Pažangiomis naujovėmis laikomi ir „Vakarų laivų gamyklos“ naudojami suvirinimo robotai, 3D skaneriai, „Malkų įlankos terminalo“ krovinių apskaitos ir transporto valdymo sistema. Kompanijoje „Vakarų krova“ šiuo metu diegiamas inovatyvus sandėlių programos modelis, kuris taupys darbuotojų ir klientų laiką.

Paklaustas apie tai, kokių dar naujovių reikėtų uoste ir ką galima įdiegti iš to, ką yra matęs kituose uostuose, A.Vaitkus prabilo apie automatizuotą geležinkelio stotį. Tokią jis matė Rusijos Ust Lugos uoste, kur įdiegta naujausia „Siemens“ technologija su sąstatus formuojančiais specialias vežimėliais ir 5 tūkst. vagonų patarnavimo našumu per parą. Tokia stotis, anot jo, galėtų būti formuojama Pauosčio zonoje ar kažkur kitur iškeliant geležinkelio stotį iš Klaipėdos centro.

Diegti naujas technologijas iš esmės paskatino geopolitinė situacija, kai 2000 m. skubiai teko ieškoti būdų, kaip išlaikyti krovinių srautus. Uostas ieškojo naujų krovinių, statė terminalus, diegė technologijas. Tai davė rezultatų. Šiandien Klaipėdos uostas regione dirba efektyviausiai. Jis viename kvadratiniame metre vidutiniškai krauna tris kartus daugiau krovinių nei kaimyniniai uostai.