Ilgas reisas į praeitį

Ekspozicija „Ilgas reisas“, veikianti vidutinio žvejybos tralerio „Dubingiai“ triume, nukelia mus į netolimą praeitį ir pasakoja apie sovietinės Lietuvos žvejų kasdienybę.

Žuvys „po blatu“

Įžengus į laivą „Dubingiai“ nuo denio atsiveria įspūdingas mūsų dienų Klaipėdos vaizdas. Tačiau įėjus pro sunkias metalines duris ir nusileidus stačiais, siaurais laiptais žemyn tarsi patenki į kitą pasaulį – pasaulį, svetimą mums, jaunajai kartai, tačiau turbūt atpažįstamą mūsų vyresniesiems giminaičiams.

Pirmas vaizdas šiek tiek šokiruoja. Konservai. Dailiai sudėti, rusiškais užrašais. Šalia kontrastingas vaizdas – stambios pardavėjos paveikslas ir užrašas ,,Žuvies nėra“. Kiek vėliau sužinome, kodėl. Pasirodo, tik maža dalis LTSR žvejybinio laivyno pagauto laimikio buvo realizuojama Lietuvoje, didžioji dalis gabenama į TSRS. Dalis žuvies parduota ,,po blatu“, išnešta, išvogta ir tik mažojo dalis patekdavo ant prekystalio. Ekspozicijoje ironiškai pavaizduota ir kokia ta dalis, tai žuvies uodega... Akivaizdu, ne pati kokybiškiausia produkcija.

Rusiškai dainuojantis „Šilelis“

Autentiškus 1980-uosius mena triume veikiantis ,,Šilelis”. Čia nepamatysite nieko lietuviško – skamba rusiška muzika. Kažin, ar toks ,,Šilelis“ per žinias rodydavo, kodėl garsiais laimikiais garsėjęs traleris ,,atsiųsdavo“ tik laimikių likučius. Abejojame.

Toliau susipažįstame su ekspozicija ,,Kaip gaudyti žuvis“. Čia jau suprantame, kad esame šiuolaikiniame pasaulyje. Intriguoja seno ir naujo dermė – matome senus prietaisus: XX a. 6-ajame dešimtmetyje pagamintą laivo ,,juodąją dėžę“, elektroninį žuvų indikatorių, kuriuo buvo ieškoma didesnių žuvų telkinių, automatinį radijo signalų imtuvą, greta matome šiuolaikinėmis technologijomis pateiktą virtualią medžiagą apie žūklės būdus. Išvystame vaizdą žmogaus, pasakojančio apie ,,Jūros krikštą“. Sužinome, kaip ir kodėl traleryje vykdavo ši šventė, kurios idėja –  pirmą kartą jūreiviui kertant pusiaują paprašyti Neptūno leidimo. Žmogus, už apvalaus geležinių durų lango detaliai papasakoja šventės procedūrą. Įdomu! O dar šalia mus pasitinka pats jūrų valdovas. Gal ir mus pakrikštys?

Romantikos mažai

Keliaudamos toliau sužinome ir pamatome dar daugiau: Morzės abėcėlę (beje, ją išbandome), tarybinių jūreivių darbo ir gyvenimo laive sąlygas, stebėdamos interaktyvias priemones pamatome, kaip buvo žvejojama, kaip gaminami žuvies miltai ir taukai, žvilgtelėjusios pro sunkias metalines duris matome žmonių, šaldančių žuvis, vaizdus, suprantame, kokie buvo darbo drabužiai, koks buvo jūreivių laisvalaikis, kaip atrodė jie ir, žinoma, svarbiausias laivo žmogus – kapitonas.  Buvo įdomu ,,paplaukioti“ jo žvejybos laivu, tikimės, kad užsidirbome šiek tiek rublių, kurias buvo atsiskaitoma už darbą tais laikais. Apsilankiusios čia tikrai daug sužinojome apie jūrininkų gyvenimą sovietmečių laikais. Leiskitės ir jūs į intriguojančią kelionę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

a

a portretas
na ir vejai surasyti. cia ketvirtos klases mokinio rasinelis. geras laikrastis.

melo kojos

 melo kojos portretas
Na, tokie skiedalai, kad nors verk. Ir žuvies buvo, ir konservai buvo. Nuotraukų nebeturiu, skonį, vaizdą atsimenu. Ir uoto buvo, ir jūrinės lydekos, ir puikius preservus tuometė Žuvies konservų gamykla ruošė. Dar gyvi darbuotojai, nes jau bloga nuo melo....
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių