Klientų siaubūnų problemą viešbučių valdytojai dažniausiai sprendžia tyliai. Tačiau neslepia, jog tai – opus klausimas. Ypač turistinio sezono metu, kai tokiems "svečiams" išvykus tenka kuopti jų "palikimą" ar skaičiuoti pavogtus daiktus.

Pats baisiausias klientas

Kalbėdami apie probleminius klientus, verslininkai dažniausiai vengia viešumo. Tarsi patys būtų kalti, kad svečias apsivogė, nesumokėjo nuomos mokesčio, suniokojo viešbučio ar kito nuomojamo būsto turtą.

Jau keliolika metų apartamentus pajūryje nuomojantis klaipėdietis neslėpė, kad patys baisiausi – vietiniai klientai. Esą labai paplitusi gudrybė, kai būstą išsinuomoja du ar trys asmenys, o iš tikrųjų ten "vieši" mažiausiai tuzinas.

"Po tokios viešnagės atrodo, kad patalpose pasidarbavo marodieriai. Vietinių porelėms jau net nebenuomoju, nes žinau, kad susirinks neprognozuojama nevalyva kompanija ir nuompinigiai po tokio vakarėlio neatsipirks. Tokia yra patirtis. Štai dabar kambarius 3 dienoms užsisakė keturi vilniečiai, neramu, kas liks iš buto", – būgštavo verslininkas.

Neretas atvejis, ypač Palangoje, kai gausi kompanija apsistoja kur nors kempinge palapinėse, bet ateina nusiprausti pas savo draugus, kurie išsinuomojo kambarius privačiame name.

"Labai nustebau, kai pas nuomininkus ėmė vaikščioti vis skirtingi žmonės, ir taip nesustodami. Kai daviau pastabą, jie net supyko. Esą ar negalima pasikviesti svečių. O jų apsilankymo priežastį pamačiau, kai nuomininkai išsikraustė. Vandens skaitikliai rodė neįtikėtiną kiekį sunaudoto vandens. Vadinasi, jie ėjo maudytis už tai nemokėdami", – pasakojo būstą nuomojantis palangiškis.

"Europietiškai" auklėjami vaikai

Tvarkingiausi esą yra pasiturintys atvykėliai iš Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos. Ne itin malonu sulaukti svečių iš Estijos.

"Jų vaikai auklėjami labai "europietiškai". Tai reiškia, kad jokių ribų nėra, jie daro, ką nori. Naikina svetimą turtą, o jų tėvai nereaguoja. Mūsų vaikai ne tokie. Po tokių svečių tenka rinkti sulaužytus ir sugadintus daiktus. Maža to, kai kurie daiktai dingsta. Yra toks tipas žmonių, kurie moka pinigus už nuomą ir yra įsitikinę, kad turi teisę dar kažką pasiimti", – teigė apartamentus nuomojantis verslininkas klaipėdietis.

Su panašiomis problemomis susiduria ir didieji viešbučiai, ne tik pavieniai nuomotojai. Vieno didelio uostamiesčio viešbučio atstovė atviravo, kad neretai tenka susidurti su klientais siaubūnais.

"Rankšluosčius nuolat išsiveža, perkame ir perkame. Būna, kai kambarius pridergia, užuolaidas nudrasko, lempas sulaužo ir tikina, kad tai padarė ne jie, o čia esą taip buvo. Jeigu savanoriškai neatlygina nuostolių, kreipiamės į policiją", – pasakojo viešbučio atstovė.

Kas yra teisus?

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat pripažino šią problemą. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai svečiai išvykdami išsiveža ir chalatus, ir rankšluosčius, ypač iš SPA viešbučių. Ir esą klišė, kad "klientas visada teisus" čia nepasitvirtina.

"Ir tikrai jie ne visada yra teisūs. Dažniausiai taip elgiasi turtingiausi klientai. Viešbučių valdytojai stengiasi spręsti šias problemas. Viešbučiuose nuolat kažkas vyksta, juk yra žmonių kategorija, kurie nenori mokėti už paslaugas, kuria visokias istorijas ir kabinėjasi prie personalo. Pamato kokį nors gražų daiktą ir mano, kad gali jį pasiimti, net medines pakabas išsiveždavo. Tad daugumoje viešbučių jos yra nenukabinamos", – dėstė E.Šiškauskienė.

Situaciją kiek palengvina tai, kad registruodamiesi viešbutyje klientai privalo palikti savo kontaktus ir, žinoma, asmens duomenis. Tai suteikia galimybę susigrąžinti išvežtus daiktus, sugadintą inventorių arba išsireikalauti už tai pinigų.

"Vis dėlto dauguma svečių suvokia, kad po jo viešnagės kambarys bus patikrintas, tad jei ko nors trūksta, vis tiek paaiškės ir už tai teks atsakyti ar atlyginti", – pabrėžė E.Šiškauskienė.

Psichologinis aspektas

Tačiau dažnai atvykę į svetimą vietą, kur reikėtų saugoti savo reputaciją ir gerą vardą, žmonės to nepaiso. Psichologas Evaldas Simutis mano, kad siautėjimas viešbučiuose neturi nieko bendro nei su geru vardu, nei su išsilavinimu ar intelektu.

"Galėčiau tai įvardyti emociniu alkiu. Tokiam žmogui nuolat kažko trūksta, tik jis pats nežino ko. Ir jam yra bloga. Kai toks asmuo pasisavina svetimą daiktą, jam pasidaro lengviau. Tokie dalykai nutinka ne tik patologiniams vagišiams, bet ir sveikiems žmonėms. Šitoks poreikis žmogui atsiranda kriziniu dvasios momentu, jei jis taip elgtųsi nuolat, tada tai reikėtų įvardyti asocialiu elgesiu", – pasakojo E.Simutis.

Esą polinkį kleptomanijai turi maždaug 5 proc. suaugusių žmonių. Pasak psichologo, vieniems tai nutinka, kai emocinės problemos virsta polinkiu vagiliauti, kiti panyra į girtuoklystę ar pradeda vartoti kitokius kvaišalus.

"Daiktų gadinimas ar vandalizmas susijęs su žmogaus vidiniu pykčiu, kylančiu iš santykių problemų. Užtenka ateiti į atnaujintą mokyklą ir pamatysite, kiek ten apdaužytų ir apgadintų sienų, įrangos. Taip vaikai išlieja savo pyktį. Nesvarbu, kad su mokykla jis galbūt nesusijęs. Taip elgiasi ir suaugusieji, siaubiantys viešbučius. Jie pyksta ant šeimininko vien už tai, kad už šią paslaugą sumokėjo, jo manymu, veikiausiai per brangiai", – psichologines vingrybes aiškino E.Simutis.

Juodieji sąrašai

Prieš penkerius metus Jungtinės Karalystės viešbučių valdytojai, kovodami su nevalyvais klientais, tokių svečių pavardes sumanė įtraukti į vadinamąjį juodąjį sąrašą.

Internetinė gėdos lenta skirta tiems viešbučių svečiams, kurie nusiaubia kambarius, šiukšlina, triukšmauja, vagia arba išvažiuoja nesumokėję už paslaugas.

Buvo tikimasi, kad prie šio sumanymo prisidės maždaug 10 tūkst. Didžiojoje Britanijoje veikiančių nedidelių viešbučių, nakvynės namų, kempingų ir net kelionių agentūrų. Šioms įstaigoms atsirado galimybė dar prieš rezervuojant kambarius patikrinti, ar klientas nėra įtrauktas į gėdingą sąrašą.

Beje, klientai turi būti informuojami, jog yra įtraukti į juodąjį sąrašą, kuriame vardai ir pavardės gali būti laikomi iki ketverių metų. Taip pat prasikaltę asmenys turi teisę skųsti tokį sprendimą.

Panašių priemonių prieš kelerius metus ketinta imtis ir Lietuvoje. Tačiau šie bandymai sulaukė labai didelio pačių klientų pasipiktinimo.