Po pusantrų metų smuko nekilnojamojo turto pardavimai Lietuvoje. Tačiau Klaipėdoje situacija visiškai kitokia, nes butų ir namų paklausa čia banguoja. Nepaisant nuosmukių, dabartinė nekilnojamojo turto pardavimų situacija uostamiestyje – geriausia per penkerius metus.

Būdingas chaotiškumas

Lietuvoje nekilnojamojo turto pardavimų augimas tęsėsi daugiau nei pusantrų metų. Tačiau rugpjūtį pirmąkart užfiksuotas smukimas.

Paskutinį vasaros mėnesį buvo parduota 780 gyvenamųjų namų – 11 proc. mažiau nei prieš metus. Jų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2013 metų sausio. Iki tol jie augo, nors ir po truputį.

Kiek mažiau šalyje smuko butų pardavimai. Rugpjūtį jų parduota 2 454. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, 6 proc. mažiau. Butų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2012 metų rugsėjo.

Tačiau nekilnojamojo turto situacija Klaipėdoje skiriasi nuo bendrų šalies tendencijų.

Pasak valstybinės įmonės Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, uostamiesčio rinkai, kuriai tenka apie dešimtadalis visų šalyje parduodamų ir nuperkamų butų bei namų, būdingas tam tikras chaotiškumas, nenuspėjamumas.

Vien per šiuos metus individualių namų pardavimas trečiame pagal dydį šalies mieste buvo smukęs du kartus.
Birželį tokių sandėrių buvo sumažėję 9 proc., liepą – net 50 proc., palyginti su praėjusių metų tais pačiais laikotarpiais.
Tačiau rugpjūtį vėl užfiksuotas pakilimas – 11 proc.

Butų pardavimai šiemet uostamiestyje buvo smukę tris kartus. Balandį – 7 proc., liepą – 8 proc. Didžiausias butų pardavimo sandėrių sumažėjimas užfiksuotas rugpjūtį – 24 proc.

Ir krito, ir augo

Tačiau, anot A.Petrošiaus, nepaisant bangavimo, dabartinė padėtis uostamiesčio būsto rinkoje atrodo kur kas geriau nei bet kada per pastaruosius penkerius metus.

Negalutiniais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šiemet per aštuonis mėnesius individualių namų ir butų buvo nupirkta 2 265 – 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais tą patį laikotarpį. Tada tokių buvo 1 922. Toks pat 18 proc. augimas buvo užfiksuotas ir šalyje.
Tokiems rezultatams veikiausiai įtakos turėjo ypač dideli nekilnojamojo turto pardavimai metų pradžioje. Sausį individualių namų nupirkta tris kartus, kovą – 85 proc., balandį – du kartus, gegužę – 88 proc. daugiau nei praėjusių metų tais pačiais mėnesiais.

Namų pardavimai 11 proc. augo ir rugpjūtį.
Šalyje sausį ir balandį, kai Klaipėdoje užfiksuoti didžiausi individualių namų pardavimai, augimas buvo kur mažesnis – 45 ir 26 proc.

Butų pardavimai sausį Klaipėdoje išaugo 83 proc., vasarį – 68 proc., kovą – 52 proc., palyginti su praėjusių metų tais pačiais mėnesiais.

Mažesnis augimas buvo gegužę – 8 proc.
Lietuvoje sausį butų pardavimai augo 48 proc., vasarį ir kovą – po 49 proc.

Rugpjūčio nesureikšmino

Anot nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktoriaus Edmundo Jankaus, rugpjūtis buvo iš tikro vangokas, tačiau to nesureikšmino.

O rugsėjį Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje jau jaučiamas realus pagyvėjimas.

"Didžiausios įtakos sandėrių mažėjimui turėjo atostogos. Taip būna kasmet. Rudenį visi grįžta, kimba į darbus. Tad rugsėjį, spalį, lapkritį susidomėjimas būstais suaktyvėja. Šiemet situacija nėra kuo nors išskirtinė. Nėra taip, kad žmonės jau prisipirko nekilnojamojo turto ir nebeturi pinigų", – komentavo vadovas.

Metų pradžioje gerokai išaugusi nekilnojamojo turto paklausa buvo siejama su būsimu euro įvedimu. Pasak E.Jankaus, tai buvo jaučiama iš pirkėjų nuotaikų.
Vėliau nekilnojamojo turto rinka uostamiestyje stabilizavosi.

"Gal rudenį dar ir sulauksime klientų, kurie prieš euro įvedimą norės atliekamus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Šiaip žmonės ieško, kur įsikurti, gerina savo gyvenimo sąlygas. Ar litas, ar euras, jie vis tiek pirks būstus. Dabar vis tiek visi paskolas ima eurais", – dėstė vadovas.