Atims nemokamas Klaipėdos šventes?

Valdančiųjų "valstiečių" kare prieš alkoholio vartojimą artimiausiu metu veikiausiai bus paaukotos ir nemokamos miesto šventės. Nepalikus pasirinkimo laisvės nei verslui, nei šalies piliečiams, masiškiausios tradicinės uostamiesčio fiestos gali tapti mokamomis. Bent jau taip prognozuoja jų organizatoriai.

Kraštutinis variantas

Prognozuojama, kad "valstiečių" vajus prieš alkoholio vartojimą turės ne vien, kaip tikimasi, teigiamų socialinių pasekmių.

Nemokamuose renginiuose uždraudus prekiauti alumi ir sidru, šios šventės gali tapti mokamos. Tarp jų ir viena masiškiausių – Jūros šventė.

"Jeigu bus priimtos tokios įstatymo pataisos, kad alkoholiu bus galima prekiauti tik mokamuose renginiuose, mes, kaip renginių organizatoriai, turbūt siūlysime savivaldybei apmokestinti Jūros šventę. Bet nemanyčiau, kad bus apmokestintas patekimas į senamiestį", – tokias perspektyvas prognozavo viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys.

Esą jau ir iki šiol teritorija, kurioje vyko šventė, buvo suskirstyta zonomis ir alkoholiu buvo prekiaujama anaiptol ne visur.

Veikiausiai panašios zonos išliktų ir ateityje, ten būtų galima prekiauti alkoholiu, patekimas į tą zoną būtų galimas už tam tikrą simbolinį mokestį.

Statistika – ne argumentas?

Oficialią statistiką ir dėl planuojamų pokyčių galbūt kilsiančias problemas "Klaipėdos šventės" vadovas šią savaitę pristatė ir klaipėdiečiams Seimo nariams, tarp jų – "karo prieš alkoholį" iniciatorių "valstiečių" atstovui Dainiui Kepeniui.

"Su Jūros šventės rėmėjais yra pasirašomos ilgalaikės sutartys, šventę remiantys alkoholio gamintojai kartu finansuoja ir kitus renginius, tarp jų ir tokius, kuriuose alkoholiu neprekiaujama. Lyginant su 2010 m., laikinų kavinių skaičius yra sumažėjęs per pusę, pernai šventės teritorijoje, kuri apėmė 73 ha, veikė 31 laikina kavinė, dauguma jų sukoncentruotos Kruizinių laivų terminale bei Danės skvere. Tad norintys tikrai galėjo rasti zonų be alkoholio", – vardijo R.Žiubrys.

Pernykštis Jūros šventės biudžetas siekė 450 tūkst. eurų, iš jų 60 tūkst. eurų – alkoholio gamintojų skirta parama.

Įsigaliojus draudimams prekiauti alkoholiu, Jūros šventei gresia netekti šių pinigų.

Be to, šventei skiriamos ir tos lėšos, kurias į savivaldybės biudžetą už leidimą prekiauti alkoholiu sumoka prekybininkai – iš šios rinkliavos gaunama apie 39 tūkst. eurų.

Jūros šventė nėra tokia neblaivi, kaip bandoma įteigti.

Organizatoriai apskaičiavo, jog šventėje apsilanko apie 400 tūkst. žmonių ir, darant prielaidą, kad alkoholį vartoja apie 100 tūkst., nes likusią dalį sudaro vaikai ir alkoholio nevartojantys suaugusieji, vienam asmeniui per tris dienas tenka po bokalą alaus.

Įžvelgiu laisvės ir žmogaus teisių ribojimą.

"Jūros šventė – tam tikra mūsų kultūros dalis. Ir labai nesinorėtų varžyti žmonių, bet reikėtų siekti, kad jie išmoktų saikingai vartoti alkoholį. Jo vartojimo apribojimą siečiau ne su ketinimais blaivinti piliečius, čia įžvelgiu laisvės ir žmogaus teisių ribojimą, o tai nėra gerai", – įsitikinęs R.Žiubrys.

Visi – ant vieno kurpalio

Dar viena didelė nemokama Klaipėdos šventė, kuri gali gerokai nukentėti nuo būsimų alkoholio įstatymo pataisų, – tradicinis Pilies džiazo festivalis.

Pasak "Klaipėdos pilies džiazas" asociacijos vadovės Ingos Grubliauskienės, galbūt yra tokių festivalių, kur žmonės atvyksta ir šėlsta ten keturias–penkias paras. Džiazo festivalis esą yra kitoks, čia per daugybę metų nėra buvę jokių incidentų.

"Čia grojama kitokia muzika. Ir labai gaila, kad dabar visi festivaliai yra maunami ant vieno kurpalio. Kalbama, kad į visus juos atvažiuoja žmonės tik prisigerti. Išties nėra taip. Jei šventėje bokalas alaus kainuoja kelis eurus, labai abejoju, ar ten ateina, kaip teigiama, girtuokliauti kokie nors asocialūs asmenys. Kalbant apie tai, kad festivalio savaitgalį beveik visi viešbučių kambariai rezervuoti, rodo, jog žmonės važiuoja čia į šventę, klausyti džiazo, o ne gerti alaus", – dėstė I.Grubliauskienė.

Žmonės važiuoja čia į šventę, klausyti džiazo, o ne gerti alaus.

Parama – tik simbolinė

Asociacijos "Klaipėdos džiazo festivalis", organizuojančios kasmetę didžiąją kelių dienų džiazo fiestą mieste, taip pat kitus muzikinius renginius bei TV projektus, metinis biudžetas yra du su puse karto mažesnis nei vienos Jūros šventės sąmata.

Remiantis oficialia finansinės veiklos ataskaita, kuri pateikta asociacijos tinklalapyje, pernai asociacijos "Klaipėdos džiazo festivalis" pajamos siekė 215 tūkst. eurų (užpernai – 236 tūkst. eurų). 17 tūkst. eurų iš jų pernai skyrė Klaipėdos savivaldybė, Kultūros taryba – 14 tūkst. eurų, dar 150 tūkst. eurų buvo verslo struktūrų parama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nemokamu svenciu nebuna

nemokamu svenciu nebuna  portretas
zmones uzmoka savo sveikata , kad alkoholio prekiautojai uzdirbtu viliodami "nemokamais " renginiais .

Anonimas

Anonimas portretas
Uždrausti galima, tačiau niekas nepasikeis, nes visi gers namuose, jei mieste negalima bus gerti. Reikia daugiau propaguoti, kad žmones mažiau gertu

Kaminkretys

Kaminkretys portretas
Aš iš vis nesuprantu,kas iš Klaipėdiečių balsavo už kolhoznikus? Laisvi žmonės,liberalios pažiūros viskas OK ...
VISI KOMENTARAI 31
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žuvų aukciono valstybei nebereikia
    Žuvų aukciono valstybei nebereikia

    Klaipėdos žuvų produktų aukcionas toliau tampa vieta, kuri kelia diskusijų ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, valdžia puoselėja viltis juo atsikratyti. ...

    2
  • Uostamiestyje suformavo gelbėtojų komandą
    Uostamiestyje suformavo gelbėtojų komandą

    Uostamiestyje pagaliau suburta šių metų gelbėtojų komanda. Šiomis dienomis atrinkta antra dalis poilsiautojų gyvybes saugosiančių asmenų. Numatoma, kad pirmieji darbuotojai paplūdimiuose dirbti pradės kitos savaitės viduryje. ...

  • Dėl šikšnosparnių – klaipėdiečių nuostaba
    Dėl šikšnosparnių – klaipėdiečių nuostaba

    Atšilus orams, vakarais priešais daugiabučių langus klaipėdiečius vis stebina medžiojantys šikšnosparniai. Ornitologai tikina, kad šie gyvūnai visada buvo ir yra naudingi mūsų kaimynai, tik žmonės ne visada juos pas...

  • Gyventojai prašo užlopyti duobes
    Gyventojai prašo užlopyti duobes

    Pietinėje miesto dalyje vietos automobiliams nerandantys gyventojai toliau nerimsta. Anot jų, kiemuose trūksta ir erdvės, ir asfalto. ...

  • Vaiko teisių apsaugos tarnyba perlenkė lazdą?
    Vaiko teisių apsaugos tarnyba perlenkė lazdą?

    Klaipėdietė apstulbo iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos gavusi įspėjimą dėl vaiko teisių pažeidimo šeimoje, kai sūnus du kartus pažymėjo tą patį autobuso bilietą. ...

  • Krūmuose prie „Vingio“ – boluojantys užpakaliai
    Krūmuose prie „Vingio“ – boluojantys užpakaliai

    Benamiai uostamiesčio pietinėje dalyje, krūmuose šalia prekybos pasažo, įrengė viešą tualetą. Kitose miesto vietose vien dėl tokios pat priežasties teko iškirsti gražiai žydinčius augalus. ...

    13
  • Konstrukcija uostamiestyje sulaukė remonto
    Konstrukcija uostamiestyje sulaukė remonto

    Gyventojams akis badžiusi Herkaus Manto ir J.Janonio gatvių sankirtoje esanti konstrukcija sulaukė dėmesio. Šiomis dienomis statiniui atliktas kosmetinis remontas. ...

    5
  • Klaipėda sieks dar ES pinigų
    Klaipėda sieks dar ES pinigų

    Uostamiestis ketina prašyti ES finansavimo dar bent vienam projektui. Miestas piniginės injekcijos norėtų Senojo turgaus prieigoms ir aikštei sutvarkyti arba "Klaipėdos energijos" teritorijai miesto centre pritaikyti verslui ar kito...

    4
  • Uostamiestyje piešia naujas linijas
    Uostamiestyje piešia naujas linijas

    Klaipėdos gatvėse neseniai pradėtas atnaujinti horizontalusis gatvių ženklinimas. Pirmiausia darbai startavo magistralinėse gatvėse. Kiek vėliau jie pasklis po visą miestą. ...

    4
  • Prieš Priekulės kleboną – protestai
    Prieš Priekulės kleboną – protestai

    Priekulės miestelyje – neregėtas ūžesys. Liuteronų bažnyčios tikintieji neįleido parapijos klebono į maldos namus ir pareikalavo kito kunigo savo bendruomenei. ...

    29
Daugiau straipsnių