Viešojoje erdvėje dėl šio įvykio pasipylė įvairių diskusijų. Vieni žėrė priekaištus kovinio šuns šeimininkams, kurie neužtikrino saugumo, agresyvų augintinį paplūdimyje paleisdami bėgioti be antsnukio. Kiti pasisakė labai kategoriškai, esą visiems būtų geriau, jei kovinių šunų Lietuvoje apskritai neliktų. Dauguma kalbintų klaipėdiečių sutiko, kad norintiesiems namuose laikyti kovinius šunis turėtų atsirasti kur kas griežtesnių reikalavimų, nei yra dabar.

Ieva:

– Pati turiu vilkinį šunį, todėl didelių šunų nebijau. Bet kuriuo atveju viskas priklauso nuo žmonių atsakingumo. Jeigu būsimi šeimininkai renkasi atsakingai, o šunys yra veisliniai, patikrinta jų psichika, viskas bus gerai. Bet dėl mišrūnų jau kitas klausimas. Už juos negali atsakyti.

Artūras:

– Draudimas yra pats primityviausias būdas problemoms spręsti. Pirmiausia reikia sudaryti tokias sąlygas, kad žmones erzinančių dalykų neliktų. Automobilių lenktynės juk organizuojamos taip, kad nebūtų sužeisti niekuo dėti žiūrovai. Jei imsime drausti, kovinius šunis vis tiek augins nelegaliai, o tai būtų dar blogiau. Narkotinės medžiagos Lietuvoje yra uždraustos, nepaisant to, kasmet jų vartojimas vis didėja. Draudimai niekada niekuo nepadėjo. Per kišenę reikia mušti. Šeimininkas privalo atsakyti už savo turtą, nesvarbu, tai peilis, automobilis ar gyvūnas.

Eglė:

– Siūlyčiau priimti naują įstatymą, kad žmonės iš pradžių būtų apmokomi, kaip reikia elgtis su koviniu šunimi. Ši prievolė turėtų būti taikoma visiems, panorusiems tokį šunį įsigyti.

Aleksas:

– Būtina kovinius šunis vedžioti su antsnukiu. Draudimas gal nebūtų toks efektyvus, kiek tam tikros saugumo priemonės. Tarkime, jei šuo yra be antsnukio, reikėtų iškart skirti baudą šeimininkui. Tik taip būtų išspręsta problema. Atsargumas padeda išvengti nelaimių.

Ona:

– Esu prieš tokius šunis ir apskritai prieš bet kokią jėgą ir neišmintingą jos naudojimą. Pripažįstu tik tarnybinius šunis, gynybai. Bet gatvėje – jokiu būdu. Jei žmogus labai myli šunis, jis gali įsigyti nedidelį, gražų šunytį pagal savo skonį ir poreikius. O dabar vedasi šunis kaip veršius, vos ne iki juosmens. Kai kurie nėra agresyvūs, bet vis tiek nepuošia miesto.

Kristina:

– Drausti tikrai nereikia. Patys šeimininkai, norintys laikyti kovinį šunį, turėtų atlikti kokį nors testą. Nes viskas priklauso nuo augintojo ir šuns auklėjimo. Tos veislės man netrukdo ir pati pažįstų daug atsakingų šeimininkų, kurie, tinkamai augindami savo gyvūnus, neturi jokių nemalonumų ir kitiems jų tikrai nesukelia.