Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriuo remiantis, 75-erių metų Panevėžyje gyvenanti Rusijos pilietė Valentina Vatutina turėjo būti išsiųsta iš Lietuvos į Rusiją.
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasinaudoti pavėžėjimo paslauga.
LGBTQ žmonių niekinimu kaltinamas buvęs Seimo narys Petras Gražulis toliau savo kaltės nepripažįsta. Per posėdį pirmadienį politikas davė parodymus jo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo.
Rašytojo Andriaus Užkalnio metai prasidėjo didele netektimi – teko atsisveikinti su mylima augintine Arizona. Supratęs, kad nenori gyventi vienas, vyras priglaudė praeityje sunkias traumas išgyvenusį šunį iš prieglaudos. Anot A. Užkalnio, atsiradęs naujas geriausias draugas jam padėjo tada, kai labiausiai reikėjo.
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais kalnai žaliuoja“, pranešė Kauno miesto savivaldybė.
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidimai Vidurio Azijos šalių vežėjams, stačiatikių Velykos ir kiti veiksniai, sako BNS kalbinti pašnekovai.
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios kompanijos analizė. Vokiečiai ir prancūzai kasmet duomenis apie save ištrina milijonus kartų, o lietuviai – tik po tūkstantį.