- Lina Bieliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei buvusio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Ramūno Kaubrio kas nors paklaustų, ar yra laimingas, jis atsakytų Oscaro Wilde‘o žodžiais: "Kai turi laisvę, knygas, gėles ir mėnulį, kas gali būti nelaimingas". Nors pastaruoju metu, kaip prisipažino pats Ramūnas, jo gyvenime gerokai mažiau įtampos bei povandeninių srovių, sudėtingos, bet labai spalvingos vadovavimo teatrui patirties neišsižadėtų.
Nesijaučia atitrūkęs
Bemaž prieš metus palikęs Muzikinį teatrą, šiandien savo pagrindine darboviete R.Kaubrys įvardija uostamiesčio Vytauto Didžiojo gimnaziją, kurioje dirba neformalaus ugdymo organizatoriumi. Taip pat Klaipėdos universiteto Menų akademijoje turi operos studiją – čia su studentais dalijasi sceninės raiškos, vaidybos bei kitomis profesinėmis paslaptimis.
"Mokykla man nėra svetima, labai daug metų paraleliai dirbu pedagoginį darbą. Simono Dacho mokykla buvo pirmoji mano darbovietė, tik po to pakliuvau į teatrą, – prisiminė diplomuotas režisierius. – Didžioji dalis Muzikinio teatro artistų negalėtų iš jo išgyventi, tad jie dirba ir antruose, ir trečiose darbuose, jie ištisai nemato savo šeimos, artimųjų – tai yra žiauru."
Ramūnas prisipažino, jog jam iki šiol rūpi ir labai svarbu, kuo ir kaip gyvena Muzikinis teatras.
"Buvau ir esu šalia jo, nesijaučiu ir nenoriu niekur pabėgti, – šyptelėjo pašnekovas, suskubęs patikinti, kad nepraleido ir šiemečio "Muzikinio rugpjūčio pajūrio" festivalio renginių. – Vienas naujausių matytų darbų – "Kandidas". Labai džiaugiausi jaunimo darbu, prie kurio jaučiuosi ir pats šiek tiek prisidėjęs, nes jaunieji teatro solistai yra tiek mano buvę, tiek esami studentai."
Atakavo klausimais
Nors sau ir buvo labai tvirtai prižadėjęs darsyk nebebristi į tą pačią upę, R.Kaubrys neneigė, jog neseniai vykę teatro vadovo rinkimai gerokai sujaukė jo mintis ir privertė pakeisti savo nusistatymą.
"Kai viešai paaiškėjo, jog dabar jau buvęs teatro vadovas (Jonas Sakalauskas – Red. past.) pereina į kitą įstaigą ir kad bus skelbiamas konkursas į šią poziciją, labai greitai apsisprendžiau, kad jame nedalyvausiu. Nors tuo metu išgyvenau psichologiškai labai nelengvą periodą, nes kasdien – tikrai iš to nedarau kažkokios pompos – tiek gatvėje, tiek parduotuvėje, tiek kitoje viešoje erdvėje nuolatos buvau stabdomas ir kalbinamas tiek teatro darbuotojų, tiek tai įstaigai prijaučiančių, vienaip ar kitaip su ja susijusių žmonių, ar neketinu dalyvauti konkurse. Tuo metu galvojau, kad tik greičiau viskas pasibaigtų", – atviravo Ramūnas.
Prisiminęs populiarų posakį apie tai, jog vadovas yra prekiautojas viltimi, pašnekovas prisipažino laikęsis nuostatos, kad šias pareigas turėtų užimti visai naujas, nežinomas žmogus, kuris komandai galėtų įkvėpti daugiau vilties, įnešti daugiau šviežio kraujo, intrigos.
Šviesa tunelio gale
"Žinoma, tuo metu galvojau ir apie tai, jog jei jau Kultūros ministerija mane vieną kartą "išbrokijo", kodėl ji staiga vėl turėtų mane pasirinkti. Tačiau kai pirmasis konkursas neįvyko – iš dviejų pretendentų nieko neišrinko, mane vėl pradėjo persekioti paranoja. Ją turbūt jaučiau visą laiką, net savo vadovavimo metais (ir tam turiu pagrindo), kad teatrą gali uždaryti. Jeigu vadovas neišrenkamas, tam yra realus pagrindas, juolab kad ir rekonstrukcija neprasidėjusi. Tad kai pasklido opinija, esą nelabai yra kam dalyvauti, nusprendžiau, kad pateiksiu dokumentus, tačiau stebėsiu situaciją ir į ją atitinkamai reaguosiu. Tad taip ir sureagavau – galiausiai į konkursą nenuvažiavau", – atskleidė R.Kaubrys.
Pašnekovas prisipažino, jog bene labiausiai jį nustebino tai, kad konkursiniu periodu tiek Klaipėdoje, tiek sostinėje buvo labai atvirai ir tiksliai įvardijamos į vadovo postą pretenduojančių kandidatų pavardės.
"Nors to daryti negalima, informacija buvo "nutekinta" labai konkrečiai. Ir man buvo labai aišku, kad tai buvo daroma sąmoningai. Tuo pat metu viena pavardė buvo labai slepiama. Tad susidarė įspūdis, jog tas žmogus buvo ruošiamas, dangstomas ir saugomas, kad viešoji opinija jo iš anksto "nesuvalgytų" ir nenulinčiuotų, nes pas mus tai yra labai populiaru. O kai savais kanalais sužinojau tą pavardę, pasvarsčiau dar kartą ir supratau, kad galynėtis su vilniečiais yra tuščias laiko gaišimas. Nepaisant to, manau, jog šįkart laimėjo tikrai pats stipriausias kandidatas, ir tai tikrai teikia vilčių, kad Klaipėdos muzikinio teatro laukia šviesi ateitis", – linkęs tikėti buvęs teatro vadovas.
Vienintelis miestas – Vilnius
Tuo metu prisimindamas ankstesnio konkurso patirtį, R.Kaubrys nevyniojo žodžių į vatą.
"Iš tiesų mūsų šalyje iki šiol tebeegzistuoja partinio palaikymo sistema, tad norint laimėti svarbesnę poziciją reikia turėti labai stiprų, o dar geriau – ne vieną užnugarį. Nemanau, kad kalbu apie kažkokius nežinomus dalykus, tai yra vieša paslaptis. Gal kažkada bus kitaip. Gal už valstybės vairo turi atsistoti visiškai nauja karta, – svarstė menininkas, atvirai prabilęs ir apie nemalonų santykį, patirtą vadovavimo teatrui metu: – Tuo metu labai aiškiai teko patirti, jog vienintelis miestas Lietuvoje yra Vilnius, o toliau – visų kaimų Lietuva. Tik Vilniuje viskas aukšto lygio, tik čia leidžiama spręsti, kaip ir kas turi būti, o jau į Klaipėdą reikia žiūrėti pro padidinamąjį stiklą, o dar geriau – per du padidinamuosius stiklus."
Ramūnas neatmetė, jog veikiausiai dėl to ir neužsitarnavo sostinės klerkų palankumo, kad niekada nebandė niekam pataikauti ar įtikti.
"Man visada buvo svarbiau burti komandą. Visada svarbiau buvo ansambliškumas, bendruomeniškumas. Aš nesistengiau tenkinti savo asmeninių įgeidžių ir nekūriau savo istorijos, kulto. Ir turbūt kažkas pasakytų, kad tai buvo didžiausia mano klaida", – šyptelėjo pašnekovas.
Alksta kūrybinio darbo
Tačiau, anot Ramūno, šiandien prieš save jam dėl nieko netenka raudonuoti.
"Tą vadovavimo teatrui periodą galima vertinti įvairiai – priešai visada suras, prie ko prikibti, o draugai visada ras, už ką pagirti. Šiandien mes gyvename tokiu laikmečiu, kai žmonės labai nori garbės, pripažinimo, viešumo... Teatro vadovo pozicija man buvo svarbi ne dėl posto. Man buvo ir visada bus įdomu teatro procesai. Vadovu patapau iš idealizmo – sirgdamas už komandą, norėdamas, kad būtų gerai kolektyvui", – kalbėjo pašnekovas.
Anot Ramūno, tenka apgailestauti, jog šiandien nebevertinami tokie dalykai, kaip menininko patirtis, jo lokalumas bei lojalumas.
"Muzikiniame teatre ne tik norėčiau, bet ir galėčiau dirbti kaip kūrėjas. Nes tikrai turiu ką pasiūlyti ir puikiai pažįstu komandą. Tačiau šiandien kaip kūrėjas jaučiuosi nebereikalingas", – pripažino buvęs teatro vadovas.
Tačiau pašnekovas patikino nevarąs Dievo į medį.
"Dabar turiu daugiau laiko ir galimybių skaityti knygas, žiūrėti gerus filmus, stebėti, kaip pateka ar leidžiasi saulė... Arba, pavyzdžiui, Turkijoje, įstabioje vietoje – turkų seldžiukų gynybinės tvirtovės apsuptyje – gėrėtis mėnulio užtemimu", – šyptelėjo pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos menininkams – prestižiniai apdovanojimai
Švenčiant Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre Lietuvos menininkai buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“ už 2023 metų kūrybinius pasiekimus. Tarp jų apdovanojimus gavo net šeši Klaipėdoje kūrę ...
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai5
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...
-
Lipdukai ant langų – ir paukščiams, ir kariams2
Paukščiai žūva atsitrenkę į langus ne tik pavasarį, didžiųjų migracijų metu, kai kuriose vietose tai aktualu visus metus. Tačiau nebūtina ant stiklų klijuoti juodus plėšrūnų siluetus, galima ir kažką gražaus, svarbu, kad stikla...