Minint Paryžiuje gyvenančio lietuvių skulptorius Adomo Stanislovo Raudžio-Samogits 80-mečio sukaktį, šį penktadienį 17 val. „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35) atidaroma  paroda „Sugrįžimas į tėviškę“. Į vernisažą atvyks ir autorius. Paroda bus eksponuojama iki gegužės 20-osios.

A.S.Raudys gimė Vilimiškės kaime greta Palangos. Menininko kūrybinis kelias prasidėjo jau Palangos vidurinėje mokykloje, kur, anot jo paties, buvo „etatinis mokyklos dailininkas“. 1956 m. pradėjęs skulptūros studijas tuomečiame Lietuvos dailės institute, susiklosčius palankioms aplinkybėms, išvyko studijuoti dailės į Lenkiją. Vėliau, po dailės ir architektūros studijų Vokietijoje ir Prancūzijoje, nuvyko į Italiją, kur pradėjo dirbti plačiai pasaulyje žinomo iš Druskininkų kilusio skulptoriaus Žako Lipšico asistentu. Šis labai palankiai atsiliepė apie jaunąjį skulptorių ir jam pranašavo didelę kūrybinę sėkmę. Skulptorius ne kartą yra prasitaręs, kad žemaitiškas kraujas jam yra labai svarbus – iš čia ir kūrybinis slapyvardis – Samogits (žemaitis).

Gana ilgai Samogits dirbo Paryžiuje architektu ir kartu aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje. Daugiausia parodų jis yra surengęs Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Šio menininko kūryba taip pat buvo eksponuojama Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Meksikoje, Olandijoje, Vokietijoje. Daug skulptoriaus kūrinių yra pasklidę po pasaulį. Jų yra įsigiję įvairių šalių kolekcininkai ir prestižiniai muziejai Prancūzijoje, Meksikoje, Italijoje, Šveicarijoje bei Lietuvoje.

A.S.Raudys, nors ir daugelį metų gyvendamas svečiose šalyse, ryšių su Lietuva nenutraukė, čia jis lankėsi pirmaisiais metais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, nesyk eksponavo savo darbus. Kelias dešimtis savo skulptūrų, taip pat archyvą Samogits patikėjo saugoti Vilniaus dailės akademijai. Jai dailininkas padovanojo ir dalį Palangos miesto teritorijoje atgautos tėvų žemės – čia turi būti įkurtas Žemaitijos skulptūrų parkas ir suformuota bazė studentų ir profesionalių dailininkų vasaros praktikoms bei dailės plenerams.

Be daugelio kalbų (anot jo paties, jų moka 12), iki šiol jis nėra užmiršęs ir žemaičių tarmės, kurią labai brangina. Kaip ir visa kita, kas susiję su Lietuva.