- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje ketvirtadienį atidaryta paroda iš Rokiškio krašto muziejaus fondų „Pasirašau – arkitektas“. Joje pristatomi garsiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos (1907–1985) drožiniai, gyvenimo akimirkos.
Per parodos atidarymą parodytas 1972 m. Lietuvos kino studijos sukurtas dokumentinis filmas „Pasirašau – arkitektas“ (rež. Rimtautas Šilinis).
L.Šepka gimė 1907 m. Rokiškio rajono Šiaudinės kaime vargingoje valstiečių šeimoje. Augo su keturiais broliais ir seserimi. Anksti tapę našlaičiais vaikai greitai patyrė, kaip sunku užsidirbti duonos kąsnį. Lionginas piemenavo, vėliau bernavo, kasė griovius, skaldė akmenis. Tačiau jaunystės metais jis net neįtarė, kad turi talentą, kuris atsiskleidė skaudžiu gyvenimo momentu. Sunkiais pokario metais jis glaudėsi pas savo mylimiausią brolį Petrą, gyvenusį Pandėlyje. 1949 m. brolis mirė. Tai L.Šepką nepaprastai sukrėtė. Ir štai tada įvyko „stebuklas“, kaip jis pats vėliau pasakojo apie savo kūrybos pradžią. Lionginui buvo daugiau kaip 40 metų, medžio darbų iki tol nebuvo dirbęs ir, pasak jo, nemokėjo net kirviui koto nudrožti. Užsidaręs aplūžusioje brolienės pirtelėje, jis iš medžio ėmė kurti šedevrus. Pirmasis drožinys buvo įspūdingas paminklas broliui. Nuo tada iki pat mirties 1985 m. visas L.Šepkos gyvenimas buvo skirtas medinėms skulptūroms kurti – jų išdrožė apie pusantro tūkstančio.
Mediniai L.Šepkos dievai apvilkti švarkais, klumpėti ir basi, šventosios apgobtos kaimiškomis skaromis, joms į rankas įspraustos medinės knygos su lietuviškais tekstais. Vadovaudamasis vien savo fantazija ir menine intuicija, L.Šepka laisvai transformavo figūras, keitė realias daiktų ir jų dydžių proporcijas. Skulptūrų paviršių jis dengė labai turtingais ir originaliais, paties sukurtais augaliniais ir geometriniais ornamentais.
Anot muziejininkų ir menotyrininkų, sunku surasti objektyvių kriterijų intuicija grįstai liaudies menininko kūrybai vertinti. Paukščio giesmė nekritikuojama. Galima tik ja nuoširdžiai žavėtis arba abejingai praeiti pro šalį. Tokia yra L.Šepkos kūryba. Galima tik aptarti, kaip menininkas suvokė medžio specifiką, pažvelgti, kaip intuityviojoje jo kūryboje atsiskleidžia nacionalinis liaudies dailės charakteris, pasekti jo originalių ornamentų melodiją.
Paroda Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus eksponuojama iki rugsėjo 3 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...
-
Lipdukai ant langų – ir paukščiams, ir kariams2
Paukščiai žūva atsitrenkę į langus ne tik pavasarį, didžiųjų migracijų metu, kai kuriose vietose tai aktualu visus metus. Tačiau nebūtina ant stiklų klijuoti juodus plėšrūnų siluetus, galima ir kažką gražaus, svarbu, kad stikla...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – interpretacijos juostų tema
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Velykoms skirta Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų darbų paroda „Pavasaris juostom išaustas“. Šiai parodai jaunieji keramikai nulipdė šimtaraščių juo...