Apie specialią kolekciją, Nidos kolonijos autorių išskirtinumą ir vasarišką Vilniaus aukcioną – pokalbis su jo direktore dr. Simona Skaisgiryte-Makseliene. Pastebėjusi, kad tai jau ketvirtasis išvažiuojamasis Vilniaus aukcionas, rengiamas pajūryje, jo vadovė neslėpė: "Labai mylime Vilnių, matome, kad daugybė įdomių meninių įvykių, artefaktų, žmonių yra ir aplinkui."

– Kuo ypatingi aukcionai Palangoje?

– Palangos aukcionams suformuojame specialią, būtent Vakarų Lietuvai orientuotą, meno kolekciją. Pristatome Nidos kolonijos autorius, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos autorius, ypatingą dėmesį skiriame marinistikai.

– Palangoje vykstantis aukcionas išsiskiria ypatingu dėmesiu marinos žanrui – nemenka dalis aukciono rinkinio skirta jūros, pajūrio, pamario krašto tematikai, pristatomi Lietuvos ir užsienio šalių marinos žanro kūrėjai, Nidos kolonijos dailininkai. Vis dėlto marinos žanras nėra populiarus Lietuvos dailėje, tad sudaryti rinkinį, matyt, yra nemenkas uždavinys?

– Taip, marinos žanras santykinai nėra itin dažnas lietuvių dailininkų kūryboje, kurioje dominuoja veikiau žalių tonacijų peizažai. Tačiau surandame, išrankiojame būtent jūrinius peizažus, kurių įvairovė gali būti labai plati: nuo ramių pakrančių, paplūdimių, grynųjų ramių ar audringų marinų, iki laivų, uostų temos.

– Šiame aukcione pristatomi lietuvių tapomi pajūrio vaizdai dažniausiai ekspresyvūs, dominuoja ryškiaspalvis koloritas. Pavyzdžiui, Jono Čeponio nutapyta mauduolė "Prie jūros", savo koloritu artima fovistų kūriniams, arba Sergejaus Gračiovo kuriamas pakankamai dramatiškas pajūrio vaizdas. Nidos kolonijos kūriniai, rodos, alsuoja ramybe. Iš kur toks nuotaikų skirtumas?

– Įdomus klausimas. Tiek J.Čeponiui, tiek S.Gračiovui didelę įtaką darė vokiečių ekspresionizmas, o tarp Nidos kolonijos autorių taip pat yra ekspresionizmo adeptų, tačiau joje vis dėlto dominuoja Karaliaučiaus meno akademijos (Kunstakademie Königsberg), kuri buvo akademiškesnė, tradiciškesnė meno kalvė, auklėtiniai. Karaliaučiaus meno akademijoje buvo tęsiamos geriausios peizažinės XIX a. Barbizono, Diuseldorfo mokyklų  tradicijos.

– Matyt, reikšmingiausia aukcione pristoma rubrika – Lietuvos dailė. Čia pristatoma Lietuvos klasikų tapytojų kūryba. Ką galėtumėte išskirti?

– Plačios apimties Lietuvos dailės rubrika pristatoma kiekviename aukcione. Nuolat akcentuojame, kad mūsų specializacija, niša – būtent Lietuvos ir lituanistinė dailė. Esame lokalus aukcionas ir šią ypatybę puoselėjame, tai mūsų specializacija. Užsienio šalių dailė sudaro gal apie 5 proc. Vilniaus aukciono pasiūlos. Iš lietuvių klasikų norėčiau išskirti prieškario Kazio Šimonio, Jono Šileikos ir Antano Gudaičio darbus, "tyliojo modernizmo" atstovų Povilo Ričardo Vaitiekūno, Arvydo Šaltenio, Algimanto Kuro, Lino Katino nonkonformistinės kūrybos pavyzdžius, Eglės Velaniškytės, Raimundo Sližio ir Algio Skačkausko darbus, Stasio Krasausko grafiką ir Vaclovo Strauko fotografijas.

– Aukcione plati išeivijos rubrika. Pristatoma net 20 išeivijos dailininkų: Pranas Domšaitis, Albinas Elskus, Pranas Lapė, Antanas Mončys, Vytautas Kasiulis, Kęstutis Zapkus, Pranas Gailius ir kiti. Kaip taikliai pastebėjote, aprėpiamas platus geografinis laukas nuo Pietų Afrikos iki Vokietijos, nuo Australijos iki Kanados. Koks šių dailininkų vaidmuo Lietuvos dailės scenoje? Juk neretai dalies išeivių dailininkų kūryba Lietuvoje nėra gerai žinoma arba žinoma fragmentiškai. Vis dėlto aukcione šalia "Lietuvos dailės" rubrikos visada atsiranda ir "Išeivijos dailės" rubrika. Be to, esate kuravusi ne vieną išeivijos autorių parodą (vien tik šiais metais surengtos dvi parodos, kuriose išsamiai pristatyta išeivių kūryba: Telesforo Valiaus "Klajūnas" ir Leono Urbono "Kosminės svajos iš Terra Australis", galerija "Kunstkamera").

– Taip, išeivijos dailei šiame aukcione skiriamas ypatingas dėmesys. Sistemiškai pristatome išeivijos, lietuvių diasporos užsienyje autorių kūrybą. Svajoju, kad ateis laikas, kai Lietuvos dailė bus nustota skirstyti į čionykštę ir išeivijos. Šis skirstymas primena skaudžios 50 metų trukusios Lietuvos okupacijos faktą ir turi palaipsniui išnykti, abu kontekstus integruojant vieną su kitu.

Svajoju, kad ateis laikas, kai Lietuvos dailė bus nustota skirstyti į čionykštę ir išeivijos.

– Pastebima tendencija – išeivijos dailinkų darbuose dominuoja abstrakčioji kūryba. Kaip manote, kokios pagrindinės priežastys tai lėmė?

– Taip, faktas yra tas, kad bene 90 proc. lietuvių dailininkų, emigravusių 1944-aisiais, Vakaruose pasuko į abstrakcionizmą. Tai atitinka bendrą tendenciją: po Antrojo pasaulinio karo Vakaruose suklesti abstrakcionizmas, įvairios jo kryptys ir atšakos. Matyt, Antrojo pasaulinio karo patirtis buvo tokia, kad figūratyviai jos išreikšti buvo neįmanoma, tad porą dešimtmečių Vakarų Europoje ir JAV tapyboje karaliauja abstrakcijos. Lietuvoje pirmi du dešimtmečiai po karo – atvirkščiai, buvo pažymėti socialistinio realizmo ženklu, abstrakcionizmo apraiškų praktiškai su žiburiu nerastum, jis buvo griežtai draustas. Todėl yra labai pravartu išeivijos dailę integruoti į lietuviškos dailės kontekstą, nes tik tokiu atveju mes pamatome, kad, globaliai žiūrint, Lietuvos dailėje nėra jokio įtrūkio, jokio atsilikimo laikotarpio. Tuos du pirmus pokario dešimtmečius, kai čia, Lietuvoje, vyravo socialistinis realizmas, būtent išeivijos dailininkai perėmė estafetę ir, kurdami įvairių stilistikų abstrakcijas, užtikrino, kad Lietuvos dailė būtų kontekstuali pasaulinėms tendencijoms, kad nebūtų atsilikimo ar iškritimo iš konteksto.

– Vilniaus aukcionas atlieka ne tik meno tarpininko, bet ir meno tyrėjo bei viešintojo-edukatoriaus funkcijas. Kokias naujas (Lietuvoje iki tol netyrinėtas) rubrikas yra tekę pristatyti?

– Nenoriu kažko ypatingai išskirti, bet galiu paminėti, kad, matyt, pirmieji radome reikalą atskiromis rubrikomis pristatyti litvakų kūrybą, taip pat tarpukario Kauno meno mokyklos, tarpukario Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto profesūros ir auklėtinių kūrybą, rubriką "Varia Lituanica", kur pristatomi su lietuviškais kontekstais susiję kartografijos, istorinės grafikos, taikomosios dailės artefaktai ir visa, kas susiję su lituanistika. Yra buvę ir tokių rubrikų kaip "Naivusis menas", "Sakralinė dailė", "Portretai" bei daugybė "In focus" rubrikų, kuriose pristatome retesnius, mažiau girdimus vardus.

– Tai jau 49-asis aukcionas. Rudenį laukia 50-asis jubiliejinis aukcionas. Kaip vertinate Vilniaus aukcionų indėlį į meno rinką? Kokius matote būsimų aukcionų tikslus?

– Vilniaus aukciono indėlį į lietuviškos meno rinkos raidą paliksiu vertinti kitiems. Galiu pasakyti tik tiek, kad svarbiausi mūsų tikslai ir toliau išlieka kokybė, skaidrumas, pridėtinės vertės kūrimas. 50-ajam Vilniaus aukcionui ruošiamės taip pat atsakingai kaip pirmajam, kuris įvyko prieš dešimt metų.

XLIX Vilniaus aukcionas keliasi į Palangą. Aukcionas vyks rugpjūčio 5 d. 19 val. Antano Mončio namuose-muziejuje (S. Daukanto g. 16, Palanga). Aukciono ekspoziciją muziejuje apžiūrėti bus galima rugpjūčio 2–5 d. nuo 13 iki 19 val. Taip pat su aukciono kūriniais susipažinti galima internetinėje galerijoje.

Aukcioną sudaro net 8 tematinės rubrikos, kuriose žiūrovai galės pamatyti 91 autoriaus kūrybą – iš viso 135 meno kūrinius. Aukcione pristatomi skirtingų žanrų kūriniai, sukurti ryškiausių Lietuvos dailininkų: Rimvido Jankausko-Kampo, Arvydo Šaltenio, Augustino Savicko, Raimundo Sližio ir kitų. Visgi Palangoje vykstantis aukcionas išsiskiria ir ypatingu dėmesiu marinos žanro kūriniams. Tad pristatomi tiek Lietuvos bei užsienio šalių dailės marinos žanro kūrėjai, tiek Nidos kolonijos menininkai. Tai aukciono lankytojams išsamiai pristatys šį žanrą, jo galimybes ir užfiksuotas kūrėjų variacijas.