- Ieva Perminienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Velykos – gamtos pabudimo, pavasario šventė. Dar iki krikščionybės atsiradimo Lietuvoje, mūsų senoliai jau margino kiaušinius ir šventė Velykas. Atėjus Krikščionybei Velykos įgavo kitą – Kristaus prisikėlimo prasmę, tačiau daug su Velykomis susijusių tradicijų išlikusios iki šiol. Pas daugelį iš mūsų per Velykas susirinks šeima ir artimieji, kad pabendrautume, prisimintume primirštas tradicijas. Apie Velykas vaikystėje kalbame su Klaipėdos rajono amatų centro direktore, edukatore ir tautodailininke Vale Krauleidiene.
– Kaip laukdavote Velykų seniau, kai buvote dar vaikas?
– Augau Dzūkijoje, gražiame, etnografiniame Musteikos kaime. Gal todėl man ir svarbios tradicijos, papročiai ir etninė kultūra. Viskas ateina iš vaikystės, iš šeimos.Velykos ir seniau buvo ypatingai laukiama šventė. Svarbu paminėti, kad Velykų laukimas prasidėdavo jau nuo Užgavėnių, kai prasidėdavo gavėnios laikotarpis, kurio metu žmonės pasninkaudavo – atsisakydavo linksmybių, mėsos. Ypatingu laikytas nuo didžiojo trečiadienio prasidedantis pasninkas, kurio metu nebuvo valgoma ne tik mėsos bet ir pieno produktų, o didįjį ketvirtadienį užsigavėdavo net bažnyčios vargonai ir varpai – mišiose buvo galima išgirsti tik medinį barškutį, vargonus išgirsdavome tik didžiojo šeštadienio vakarinėse mišiose po ugnies ir vandens šventinimo. Didįjį šeštadienį žmonės bažnyčioje budėdavo ir Kristaus prisikėlimo laukdavo per visą naktį. Tąnakt bažnyčioje nevalia būdavo užmigti. Miegantiems jaunimas krėsdavo „šposus“ tai varnos plunksną, tai žolės kuokštelį galėdavo po nosimi pakišti.
– Kaip Velykas šventėte namie, kaip atrodydavo Velykų stalas?
– Namuose Velykų šventimas prasidėdavo tik po rytinių Velykų pamaldų. Šeima rinkdavosi prie gausiai nukrauto šventinio stalo, kur visada būdavo riebesnis mėsos patiekalas, mamos mielinis pyragas keptas duonkepyje, sviestinis avinėlis – kaip Kristaus simbolis ir žinoma velykiniai margučiai.
Dabar mažai kas taip daro, bet mūsų šeimoje labai svarbus ir simboliškas buvo pirmo kiaušinio dalijimasis. Panašiai kaip per Kūčias kalėdaitį, taip per Velykas pirmą kiaušinį, tėtis išdalindavo į lygias dalis, ir visiems buvo būtina to pirmo kiaušinio paragauti.
Pirmąją Velykų dieną švęsdavome išskirtinai šeimoje.
– Ar žaisdavote kokius Velykinius žaidimus? Gal galėtumėte apie juos papasakoti?
– Kadangi pasisėdėjimas su šeima trukdavo ilgai, buvo žaidžiami Velykiniai žaidimai. Žaidimus žaisdavome ne tik vaikai, bet ir šeimos vyresnieji.
Bukynės – vienas populiariausių Velykų žaidimas. Kiekvienas žaidėjas išsirenka jo manymu stipriausią margutį, tada margučiai mušami galais vienas su kitu kol vienas įskyla. Įskilęs margutis pralaimi, o tvirčiausias bando jėgas su kitais.Laimi stipriausias margutis. Vaikystėje turėjome daugybę būdų stipriausiam kiaušiniui išsirinkti. Pirmiausia ieškodavome kiaušinio smailiausiu galu - toks turėjo greičiausiai priešininką sukulti. Dar patikimas kiaušinio stiprumo nustatymo būdas buvo pakalenti kiaušinį į dantis, pagal garso duslumą buvo galima nuspręsti ar po lukštu kartais nėra oro tarpo. Svarbi buvo ir mušimo technika - kiaušinį bandydavome laikyti taip, kad delnas jį spaustų iš visų pusi, bet ne per stipriai. Mušti kiaušinius vaikystėje būdavo labai smagu, tačiau iki galo įsijausti neleisdavo žinojimas jog pramuštus kiaušinius teks suvalgyti, tėvai neleido maisto švaistyti. Tikėta, kad stipriausio kiaušinio turėtojas kitais metais bus sveikiausias, o kiaušinis „nugalėtojas“ likdavo namie saugiai padėtas iki kitų Velykų.
Kiaušinių ridenimas – žaidėjai ant kokio aukštesnio daikto padėdavo medinį lovelį, kuriuo bus ridenami kiaušiniai. Žaidėjai po vieną ridena kiaušinius, jei ridenamas kiaušinis užkliūva jau stovintį kiaušinį tada žaidėjas jį pasiima. Laimi toliausiai kiaušinį nuridenęs žaidėjas, kuris gali pasiimti visus pabaigoje likusius kiaušinius. Egzistavo ir kitoks šio žaidimo variantas, kai ridenant bandoma pamušti kitus kiaušinius, tada laimi stipriausias kiaušinis. Tokiu atveju kartais žaidėjai bandydavo pagudrauti ir tarp tikrų kiaušinių sužaisti su tikroviškai atrodančiu mediniu margučiu. Toks šposininkas rizikuodavo ne tik laimėti, bet būti pagautas ir apžnaibytas kitų vaikų.
– Kokios tradicijos labiausiai įstrigusios į atmintį?
– Dzūkijoje nuo seno gyvavo keletas Velykinių tradicijų – tai lalavimas ir kiaušiniavimas.
Kiaušiniauti eidavome mes, vaikai. Pavalgę Velykinius pusryčius, pasiimdavome kuo dailesnius krepšelius, maišelius, pasipuošdavome ir keliaudavome per visą kaimą. Nepraleisdavome nei vienos sodybos – visas aplankydavome. Pasveikindavome žmones su Velykomis, o jie mums dovanodavo po margutį, vaišindavo pyragu, namie keptais saldumynais.
Lalavimas – tai išskirtinė, Velykinė Dzūkijos tradicija. Anksčiau laukdavo tik nevedę vyrai, o mano vaikystėje tą galėjo daryti ir vyresni, ir jaunimas. Jie ėjo iš trobos į trobą, dainavo dainas, grojo, sveikino visus su prisikėlimo švente, linkėdavo gero derliaus. Visi tokių svečių labai laukdavo, pavaišindavo ir dovanodavo po margutį.
– Dabar Klaipėdos rajono amatų centre vedate įvairius edukacinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiems, kaip manote kaip pasikeitė Velykų laukimas vaikams dabar ir anuomet?
– Amatų centre stengiamės perduoti tą senąją Velykų dvasią tiek vaikams,tiek suaugusiems: mokome marginti kiaušinius senoviniais būdais ir ornamentais, pasakojame apie margučių spalvų, raštų prasmę ir reikšmę, mokome duonkepyje kepti velykinius saldumynus. Žinoma vaikai šventės labai laukia ir dabar, ir senesniais laikais, tačiau Velykų laukime dabar mažiau religingumo, galbūt lengvesnis pasiruošimas pačioms šventėms. Anuomet ir mes vaikai būdavome įtraukti į pasninkavimą, maisto ruošą, generalinę namų tvarką.
– Ko palinkėtumėte skaitytojams artėjančių Velykų proga?
– Palinkėčiau laukiant Velykų pabandyti pasninkauti - nebūtinai nevalgant, bet kiekvienam reikėtų susimastyti, apvalyti savo mintis, ištrūkti iš rutinos. O atėjus Velykų metui pajusti pabudimą ir savyje. Su atgimstančia gamta atgimti ir patiems.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje prasidės Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus“
Palangoje edukacijomis vaikams antradienį prasidės tradicinė Jurginių šventė „Jurgi, paimk raktus“, pagrindiniai festivalio renginiai numatyti savaitgalį. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros1
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai
Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. ...
-
„Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei3
Šeštadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant Dmitry Krymov spektakliui „Fragmentas“, aštuntąjį kartą vyko tradicija tapusi „Mūzos“ apdovanojimo įteikimo ceremonija. Apdovanojimą &scaro...
-
Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje
Klaipėdai šiemet minint Švyturių metus, uostamiestyje šiandien vyksta įvairūs renginiai. Vienas jų – ekskursija po Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus erdves, kuriose jau dešimtys klaipėdiečių turėjo galimybę susi...
-
Kare – laikantis Dievo įsakymo?
Bėgant tretiems karo Ukrainoje metams, Lenkijos menininkai susivienijo ir sukūrė parodą „Penktasis Dievo įsakymas“. Joje dėmesys skiriamas ne tik karo žiaurumams išryškinti, bet ir priminti, ką reiškia Dekalogo įsakyma...
-
Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe
Viena populiariausių šių dienų tradicinės lietuviškos pop muzikos grupių „Žemaitukai“ kviečia į savo geriausių ir naujausių dainų koncertą Klaipėdoje. ...
-
Sakurų parke – koncerto repeticija2
Antradienio vakarą daugybė klaipėdiečių skubėjo į Sakurų parką. Šioje erdvėje pirmą kartą nuo jos atvėrimo žmonėms suskambo giesmės – čia vyko Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ koncerto repeticija. ...