- Rūta Jakimauskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
„Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti, tegul ieško mergos su gera dalia...“ Vilniaus mažajame teatre inscenizuotas garsus lietuvių klasikos kūrinys – Žemaitės „Marti“ – vasario 19-ąją viešės Klaipėdoje ir ši frazė nuskambės iš legendinio aktoriaus lūpų.
Šio spektaklio režisierė Gabrielė Tuminaitė subūrė ne tik spalvingą aktorių komandą, kurioje – Eglė Gabrėnaitė, Gediminas Girdvainis, Indrė Patkauskaitė, Tomas Kliukas, Daumantas Ciunis bei kiti, bet ir pakvietė Lietuvoje bei užsienyje kuriančius žinomus menininkus. Viena jų – Londone gyvenanti rašytoja, eseistė, tapdisciplininio meno kūrėja Paulina Pukytė.
Neprarado aktualumo
– Paulina, kaip reagavote, išgirdusi, jog šį kartą esate kviečiama padirbėti su Žemaitės tekstu?
– Pirmiausia dar kartą perskaičiau tą baisų Žemaitės apsakymą, o tada sureagavau. Teigiamai, nes supratau, kad dabar jį suprantu kitaip, plačiau, nei tada kai paskutinį kartą skaičiau mokykloje, ir kad tai labai geras tekstas, visiškai nepraradęs aktualumo ir šiandien.
– Kokie prisiminimai, asmeninės patirtys jus sieja su šiuo kūriniu?
– Mano ir mano kartos mokykliniais laikais, tai yra sovietmečiu, kasdienėje viešojoje aplinkoje beveik nebuvo juntama lyčių nelygybė – moterys maždaug lygiai su vyrais buvo direktorės, mokslininkės, kelininkės ir t. t., tačiau namuose, už uždarų durų, jos žinojo „savo vietą“, buvo atsakingos už visą buitį ir „dėl šeimos gerovės“ privalėjo taikytis su tuo, kad vyras viršesnis, svarbesnis ir visada teisus. O smurtas prieš moterį šeimoje, kuris tada vadinosi „tik buitinis konfliktas” (neoficialiai taip vadinamas ir iki šiol) buvo laikomas privačiu žmonių reikalu, į kurį nei valstybė, nei aplinkiniai kištis neprivalo. Apie psichologinį smurtą apskritai nebuvo kalbos, patyčios kaip reiškinys nebuvo net įvardytas; nebuvo kalbama ir apie feministinį požiūrį. Ir vis tiek Žemaitės aprašytas XIX a. gyvenimas mums tada atrodė archaika, o dėl Katrės tragedijos ir tokios beviltiškos moters padėties kalta buvo jau pražuvusi socialinė santvarka.
Prisimenu ir nykokas „Marčios” inscenizacijas televizijoje – tai buvo tiesiog kostiuminė liaudies muilo opera.
Iš šiandienos perspektyvos
– Turbūt retas nežino šio kūrinio. Vis dėlto paprašysiu sudėlioti pagrindinius akcentus vertinant iš šiandienos perspektyvos. Apie ką jis – psichologinį smurtą, lyčių nelygybę, buitinius konfliktus?
– Apie visa tai ir dar daugiau. „Vingių Jonas” kažkada buvo tapęs neigiamu priežodžiu daugiausia slunkiui, tinginiui, apsileidėliui, na, gal dar kartais inertiškam žmogui apibūdinti. Bet šiandien matome, kad ši istorija – ne tiek apie slunkiškumą ir apsileidimą, kiek apie apatiją ir beviltiškumą, o svarbiausia – apie košmarą, kurį patiria jauna moteris, įklimpusi į Vingių šeimos pelkę. Apie tai, kas gali vykti ir vyksta privačioje erdvėje, apie tai, kaip „pagrindinė visuomenės ląstelė“, kurioje žmogus turėtų jaustis saugiausiai, gali jį nužudyti, taip pat apie tai, kaip agresyvi, buka, inertiška masė suėda individą. Taigi, kalbant abstrakčiau ir žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, šis apsakymas yra ne tik pasenusių papročių, inertiškumo, bet ir tradiciškai reglamentuotos šeimos institucijos kaip vienintelio priimtino gyvenimo būdo kritika; taip pat ir „kitą“, kitokį traiškančios sistemos ir visuomenės kritika.
Tai vyksta ir dabar
– Žemaitės amžinoji tema – „laimė“ nutekėjimo ir sunkus moters likimas. Priminkite, kokia ta Katrės „laimė“ apsakyme „Marti“?
– Nutekėti buvo tiesiog privaloma. Paprotinis „senmergės“ niekinimas ir stigmatizavimas bei socialinis-ekonominis beteisiškumas moteriai buvo baisesnis, nei būti su nemylimu vyru arba visiškai kultūriškai, psichologiškai, estetiškai ar kitaip svetimoje, bet užtat šeimos aplinkoje. „Kitokia“ Katrė, patekusi į sau priešišką, agresyvią Vingių aplinką, bando lyg prisitaikyti, lyg priešintis, kapanotis, bet dėl to tik grimzta dar giliau, tarsi į liūną, nes bet kokiu atveju pradeda virsti jais. Vadinasi, išeities nėra.
– Manote, kad šiandien dar aktualu kalbėti apie tai, apie ką rašė Žemaitė prieš daugiau nei šimtą metų? Kuo įdomus dabar šis kūrinys?
– Šis kūrinys ne tik nėra praradęs savo aktualumo, bet iš laiko perspektyvos jame atsiveria daug papildomų prasmių, kurių anksčiau galbūt neįžiūrėjome. Tai, kas vyksta „Marčioje”, vyko ir prieš 120, ir prieš 50 metų, vyksta ir dabar, patriarchaliniai papročiai ir įpročiai valdo, mąstymo ir elgesio inertiškumas klesti, dėl blogo vyro elgesio moteris vis dar kalta, neištekėti vis dar gėda, kitoks vertas patyčių vien dėl savo kitoniškumo, tik tyčiotis iš vieno dabar jau gali tūkstančiai, o armietiškas dūchinimas apskritai yra tapęs bendravimo norma pačiose įvairiausiose gyvenimo sferose.
Naujas žvilgsnis
– Ar spektaklyje bus kažko, ko nėra apysakoje ir atvirkščiai – ar pasigesime kažko, kas yra apsakyme ir ko neliko spektaklyje?
– Spektaklyje yra visiškai išlaikytas Žemaitės tekstas, atsirado tik keletas variacijų ir papildomų dialogų. Manau, kad traktuotė čia reikalinga būtent pastatyme. Spektaklis, kaip savarankiška meno rūšis, atsineša savų formų, vaizdų, garsų, o su tuo – ir naujų prasmių, naujų įžvalgų. Spektaklis – tai naujas kūrinys, režisierės matymas.
– Pasidalykite savo mintimis apie galutinį rezultatą. Kaip jums patiko šis pastatymas?
– Spektaklis man atvėrė dar daugiau Žemaitės teksto prasmių, parodė, koks šis apsakymas universalus. Matau, kad jis kalba ne tik apie inerciją, bet ir apie apatiją, nusivylimą; ne tik apie nenorą, bet ir apie nesugebėjimą nieko pakeisti. Matau, kad Jonas – tai vilčių neišsipildymas, o Katrė – tai gal net pati Lietuva, išėjusi iš „teisingo” tarpukario, pakliuvusi į sovietmetį, o gal net į kapitalizmą, ir ką jai daryti toliau? Priešintis, prisitaikyti, grįžti į praeitį? Naujos Lietuvos idėjos juk taip ir neturime.
– Kaip manote, ar šis spektaklis galėtų sudominti mokyklų bendruomenę – mokytojus, vyresnių klasių mokinius?
– Be abejo. Nežinau, ar „Marti“ tebėra programinis kūrinys, bet šis spektaklis rodo, kaip į mokinių dažnai nuobodžia ir neįdomia laikomą lietuvių literatūros klasiką galima pažvelgti iš šiandienos perspektyvos, ir kad tai yra įdomu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos menininkams – prestižiniai apdovanojimai
Švenčiant Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre Lietuvos menininkai buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“ už 2023 metų kūrybinius pasiekimus. Tarp jų apdovanojimus gavo net šeši Klaipėdoje kūrę ...
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai5
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteikti kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, kurie skirti 2023 m. ambicingiausius kūrybinius iššūkius įveikusiems kūrėjams ir aukščia...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...