Quantcast

Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų

  • Teksto dydis:

Kitą savaitę Klaipėdos dramos teatre publikos laukia svarbūs įvykiai: paskutinė šio sezono premjera – spektaklis „Mama Drąsa“ pagal Bertoldą Brechtą ir kone visą birželį vyksiančio, 82-ąjį teatro sezoną vainikuosiančio tarptautinio festivalio „TheATRIUM“ pradžia.

Su kūrėjais iš Latvijos

Su Klaipėdos dramos teatro trupe spektaklį pagal B.Brechto pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ stato tarptautinė komanda: iš Latvijos atvykę režisierius Elmaras Senkovas, dramaturgė Rasa Bugavičiūtė-Pecė, scenografas Reinis Suhanovas, kompozitorius Edgaras Makenas ir lietuviai – vaizdo projekcijų kūrėjas Rimas Sakalauskas bei režisieriaus asistentas Vaidas Jočys.

Latviai kartu kuria nebe pirmą kartą, statė spektaklius Valmieros teatre ir Latvijos nacionaliniame teatre. Klaipėdos dramos teatre – jų komandos debiutas. Elmaras ir Reinis, iš Klaipėdos grįžę į Rygą, kur dabar dirba ir gyvena, iškart kibs į kitą darbą: jie rūpinsis liepos 6-ąją vyksiančios Latvijos nepriklausomybės šimtmečiui skirtos dainų ir šokių šventės, kurioje dalyvaus maždaug 20 tūkst. šokėjų ir dainininkų, estetiniu vaizdu bei režisūra.

Latvių režisierius E.Seņkovas (gim. 1984 m.) 2014 m. gavo Latvijos geriausio metų režisieriaus apdovanojimą, o 2015 m. jo „Antigonė“ pripažinta geriausiu metų mažos formos spektakliu. Spektaklyje su Klaipėdos dramos teatro trupe jis svarsto apie pragarišką karo mechanizmą, kurį verčia suktis verslo interesai, kaip jauni žmonės ir jų artimieji žiūri į tarnybą kariuomenėje, kokia šiandien yra gyvybės kaina.

Apie karo absurdą

Režisierius ir dramaturgė nusprendė spektaklyje palikti nedaug originalaus pjesės teksto ir tik pagrindinius veikėjus, dėmesį sutelkti į karo temą apskritai, o spektakliui gyvybės ir tikroviškumo suteikia dokumentiniai veikėjų monologai – pasakojimai apie kariuomenėje tarnybą atliekančių karių gyvenimą.

„Kai perskaičiau pjesę, galvojau, kaip dabar ją pastatyti. Taip, kaip parašyta, būtų labai neįdomu ir nuobodu. O mintis apie karo absurdą man patiko, – pasakojo režisierius. – Yra vaikinų, kuriuos domina karas, ginklai, norisi viską pabandyti... Aktoriams daviau užduotį – rasti vyrų, kurie kariavo ar tarnauja kariuomenėje, – taip spektaklyje atsirado daug dokumentinių pasakojimų. Ir paraleliai bus B.Brechtas.“

E.Senkovas teigė nenorintis kurti politinio spektaklio: „Kaip asmeniui, kuris užsiima žmonių dvasinėmis būsenomis, man rūpi, ką galvoja paprasti žmonės. Tai taip juokinga, kad net baisu. Ir atvirkščiai. Kai buvome ekskursijoje poligone, labiausiai nustebino, kad kariai noriai ir su entuziazmu pasakoja apie tarnybą ir savo kasdienybę, kaip viskas gerai, tačiau niekas kariuomenėje nekalba apie karą. Bet turime suprasti, kad karas vyksta ir kaip tai baisu. Mane tai jaudina, nes kasdien internete randu žinių apie karo grėsmę. Man atrodo, kad pasaulis ruošiasi karui. Man baisu. Rūpi atidžiau pasižiūrėti, kas vyksta, kodėl tiek daug tankų važinėja po Latviją... Norėčiau, kad šis spektaklis būtų paskatinimas publikai pačiai pasidaryti išvadas, koks jos požiūris į karą. Aš ne pacifistas. Bet negaliu pats nuspręsti, nematau teisingų kelių. Žmonės kalba apie taiką ir patys gamina ginklus, juos parduoda.“

Paradoksų mozaika

Anot spektaklyje pagrindinį vaidmenį kuriančio aktoriaus Dariaus Meškausko, pacitavusio savo personažą, „šiais laikais net pabusti reikia drąsos“. „Iš tikrųjų niekas nebijo. Kažkur toli tai vyksta – Sirijoje, Irake... Kažkur ten... Bet ne čia, ne su mumis, – kalbėjo aktorius. – Man atrodo, režisierių domino pats karo mechanizmas. Kodėl to karo nesustabdysi, kas kliudo? Iš esmės – dėl nepasitikėjimo. Ši spiralė visąlaik įtempta, baisu, kad trūks. Vyksta varžybos, kas daugiau raketų pasigamins ir paleis. Kiek žmonija tam atiduoda energijos ir lėšų, kurios turėtų būti panaudotos kitur. Tai yra absurdas. Nei juoktis, nei verkti – mums norėjosi pagauti tą momentą. Visas spektaklis bus kaip mozaika, iš paradoksų.“

Karas vyksta visada, jis tik atrodo „kažkur toli“. B.Brechtas pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ pradėjo rašyti 1938 m., kai fašistinė Vokietija ruošėsi karui; jos veiksmas nukelia į XVII a., kai vyko Trisdešimties metų karas. Anot dramaturgės R.Bugavičiūtės-Pecės, ir dabar Europoje vyksta karas, militaristinės jėgos kasdien demonstruoja savo galią, mes gyvename „šaltojoje karo zonoje“. „Šis spektaklis – vienas iš būdų kartu pagalvoti apie tai, kaip mes gyvename, kaip mąstome, ką jaučiame“, – teigė dramaturgė.

Cirkas ir siaubas

B.Brechto motušėje Kuraž (pranc. „drąsa“) dera žmogiškumas, verslumas ir apsukrumas, o karas – jos pragyvenimo šaltinis. Šį vaidmenį režisierius pasiūlė aktoriui D.Meškauskui. Taip, jis vaidins motušę Kuraž! Anot režisieriaus, tokiame sąlygiškame spektaklyje nėra skirtumo, ar tai vyras, ar moteris; svarbiausia, kad šis personažas mąstytų kaip mama.

„Mes juk kalbame apie reiškinį. Motušė Kuraž yra monstras. O kai monstras, tai jau nebe svarbu – vyras ar moteris. Yra tam tikra rūšis žmonių, kurie realizuoja save kare. Taikos sąlygomis jie būtų niekas. Todėl jie bijo karo pabaigos. Tokia yra mano motušė Kuraž“, – tvirtino D.Meškauskas.

Spektaklyje „Mama Drąsa“ taip pat vaidins aktoriai Liudas Vyšniauskas, Donatas Švirėnas, Karolis Maiskis, Justina Vanžodytė, Renata Idzelytė, Aurimas Pintulis, Jonas Baranauskas, Mikalojus Urbonas, Jonas Viršilas, Linas Lukošius, Marius Pažereckas ir V.Jočys.

Scenografo R.Suhanovo žodžiais, spektaklio vizualinė stilistika, įkvėpta tų karo vaizdų, kokius mes įpratę matyti žiniasklaidoje: kariūnų, žuvusių žmonių nuotraukos, karo scenos, o šalia – kokia nors spalvinga reklama. Tad spektaklyje dera cirko, pramogos, „lunaparko“ estetika ir tikras karo siaubas, grėsmingos karinių laivų, ginklų vaizdo projekcijos. Spektaklyje bus daug žaidimo elementų, dialogo su žiūrovais akimirkų, itin svarbi gyvai atliekama muzika. Motušė Kuraž nuolat lydima orkestrėlio, kuris jos pageidavimu gali sugroti tinkamą melodiją.

Ant festivalio slenksčio

Pasak kūrėjų iš Latvijos, dirbti Klaipėdos dramos teatre jiems malonu, nekilo jokių sunkumų dėl tarpusavio supratimo: ir aktoriai, ir visa teatro komanda – atviri, noriai improvizuoja, siūlo idėjas, dalijasi jomis ir palaiko.

„Mama Drąsa“ bus rodoma Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje. Premjera – gegužės 30, 31 d. ir festivalyje „TheATRIUM“ birželio 6, 7 d.

Festivalio „TheATRIUM“ organizatoriai Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys, meno vadovas Gintaras Grajauskas bei kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadovė Ineta Baužytė tvirtino, kad jokių pakeitimų programoje neatsirado, visi svečiai ruošiasi atvažiuoti ir publikos susidomėjimas renginiu šiemet didesnis nei pernai – bilietų išpirkta žymiai daugiau. Į septynis projektus vietų jau nebėra, į dar penkis jų liko nebe daug.

Teatro vadovas T.Juočys džiaugėsi, kad 110 tūkst. eurų festivalį šiemet parėmė Profesionaliųjų scenos menų veiklos programa, dar 90 tūkst. eurų jam skyrė A.Mickevičiaus institutas Lenkijoje ir uostamiesčio verslininkai. Tarp didžiausių „TheATRIUM“ rėmėjų – „Stemma group“, „Limarko“, „Eurovia“, Klaipėdos uosto direkcija. Antri metai festivalį remia ištikimi jo bičiuliai „Pamario restauratorius“, Danės odontologijos klinika ir „Nesė Pramogų bankas“.

Tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“ – birželio 2–25 dienomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių