- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Spektaklį „Mama Drąsa“ kuria R.Bugavičiūtė-Pecė, R.Suhanovas, E.Makenas, E.Senkovas; D.Meškauskas scenoje pasirodys pagrindiniame motušės Kuraž vaidmenyje.
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
-
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų
Kitą savaitę Klaipėdos dramos teatre publikos laukia svarbūs įvykiai: paskutinė šio sezono premjera – spektaklis „Mama Drąsa“ pagal Bertoldą Brechtą ir kone visą birželį vyksiančio, 82-ąjį teatro sezoną vainikuosiančio tarptautinio festivalio „TheATRIUM“ pradžia.
Su kūrėjais iš Latvijos
Su Klaipėdos dramos teatro trupe spektaklį pagal B.Brechto pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ stato tarptautinė komanda: iš Latvijos atvykę režisierius Elmaras Senkovas, dramaturgė Rasa Bugavičiūtė-Pecė, scenografas Reinis Suhanovas, kompozitorius Edgaras Makenas ir lietuviai – vaizdo projekcijų kūrėjas Rimas Sakalauskas bei režisieriaus asistentas Vaidas Jočys.
Latviai kartu kuria nebe pirmą kartą, statė spektaklius Valmieros teatre ir Latvijos nacionaliniame teatre. Klaipėdos dramos teatre – jų komandos debiutas. Elmaras ir Reinis, iš Klaipėdos grįžę į Rygą, kur dabar dirba ir gyvena, iškart kibs į kitą darbą: jie rūpinsis liepos 6-ąją vyksiančios Latvijos nepriklausomybės šimtmečiui skirtos dainų ir šokių šventės, kurioje dalyvaus maždaug 20 tūkst. šokėjų ir dainininkų, estetiniu vaizdu bei režisūra.
Latvių režisierius E.Seņkovas (gim. 1984 m.) 2014 m. gavo Latvijos geriausio metų režisieriaus apdovanojimą, o 2015 m. jo „Antigonė“ pripažinta geriausiu metų mažos formos spektakliu. Spektaklyje su Klaipėdos dramos teatro trupe jis svarsto apie pragarišką karo mechanizmą, kurį verčia suktis verslo interesai, kaip jauni žmonės ir jų artimieji žiūri į tarnybą kariuomenėje, kokia šiandien yra gyvybės kaina.
Apie karo absurdą
Režisierius ir dramaturgė nusprendė spektaklyje palikti nedaug originalaus pjesės teksto ir tik pagrindinius veikėjus, dėmesį sutelkti į karo temą apskritai, o spektakliui gyvybės ir tikroviškumo suteikia dokumentiniai veikėjų monologai – pasakojimai apie kariuomenėje tarnybą atliekančių karių gyvenimą.
„Kai perskaičiau pjesę, galvojau, kaip dabar ją pastatyti. Taip, kaip parašyta, būtų labai neįdomu ir nuobodu. O mintis apie karo absurdą man patiko, – pasakojo režisierius. – Yra vaikinų, kuriuos domina karas, ginklai, norisi viską pabandyti... Aktoriams daviau užduotį – rasti vyrų, kurie kariavo ar tarnauja kariuomenėje, – taip spektaklyje atsirado daug dokumentinių pasakojimų. Ir paraleliai bus B.Brechtas.“
E.Senkovas teigė nenorintis kurti politinio spektaklio: „Kaip asmeniui, kuris užsiima žmonių dvasinėmis būsenomis, man rūpi, ką galvoja paprasti žmonės. Tai taip juokinga, kad net baisu. Ir atvirkščiai. Kai buvome ekskursijoje poligone, labiausiai nustebino, kad kariai noriai ir su entuziazmu pasakoja apie tarnybą ir savo kasdienybę, kaip viskas gerai, tačiau niekas kariuomenėje nekalba apie karą. Bet turime suprasti, kad karas vyksta ir kaip tai baisu. Mane tai jaudina, nes kasdien internete randu žinių apie karo grėsmę. Man atrodo, kad pasaulis ruošiasi karui. Man baisu. Rūpi atidžiau pasižiūrėti, kas vyksta, kodėl tiek daug tankų važinėja po Latviją... Norėčiau, kad šis spektaklis būtų paskatinimas publikai pačiai pasidaryti išvadas, koks jos požiūris į karą. Aš ne pacifistas. Bet negaliu pats nuspręsti, nematau teisingų kelių. Žmonės kalba apie taiką ir patys gamina ginklus, juos parduoda.“
Paradoksų mozaika
Anot spektaklyje pagrindinį vaidmenį kuriančio aktoriaus Dariaus Meškausko, pacitavusio savo personažą, „šiais laikais net pabusti reikia drąsos“. „Iš tikrųjų niekas nebijo. Kažkur toli tai vyksta – Sirijoje, Irake... Kažkur ten... Bet ne čia, ne su mumis, – kalbėjo aktorius. – Man atrodo, režisierių domino pats karo mechanizmas. Kodėl to karo nesustabdysi, kas kliudo? Iš esmės – dėl nepasitikėjimo. Ši spiralė visąlaik įtempta, baisu, kad trūks. Vyksta varžybos, kas daugiau raketų pasigamins ir paleis. Kiek žmonija tam atiduoda energijos ir lėšų, kurios turėtų būti panaudotos kitur. Tai yra absurdas. Nei juoktis, nei verkti – mums norėjosi pagauti tą momentą. Visas spektaklis bus kaip mozaika, iš paradoksų.“
Karas vyksta visada, jis tik atrodo „kažkur toli“. B.Brechtas pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ pradėjo rašyti 1938 m., kai fašistinė Vokietija ruošėsi karui; jos veiksmas nukelia į XVII a., kai vyko Trisdešimties metų karas. Anot dramaturgės R.Bugavičiūtės-Pecės, ir dabar Europoje vyksta karas, militaristinės jėgos kasdien demonstruoja savo galią, mes gyvename „šaltojoje karo zonoje“. „Šis spektaklis – vienas iš būdų kartu pagalvoti apie tai, kaip mes gyvename, kaip mąstome, ką jaučiame“, – teigė dramaturgė.
Cirkas ir siaubas
B.Brechto motušėje Kuraž (pranc. „drąsa“) dera žmogiškumas, verslumas ir apsukrumas, o karas – jos pragyvenimo šaltinis. Šį vaidmenį režisierius pasiūlė aktoriui D.Meškauskui. Taip, jis vaidins motušę Kuraž! Anot režisieriaus, tokiame sąlygiškame spektaklyje nėra skirtumo, ar tai vyras, ar moteris; svarbiausia, kad šis personažas mąstytų kaip mama.
„Mes juk kalbame apie reiškinį. Motušė Kuraž yra monstras. O kai monstras, tai jau nebe svarbu – vyras ar moteris. Yra tam tikra rūšis žmonių, kurie realizuoja save kare. Taikos sąlygomis jie būtų niekas. Todėl jie bijo karo pabaigos. Tokia yra mano motušė Kuraž“, – tvirtino D.Meškauskas.
Spektaklyje „Mama Drąsa“ taip pat vaidins aktoriai Liudas Vyšniauskas, Donatas Švirėnas, Karolis Maiskis, Justina Vanžodytė, Renata Idzelytė, Aurimas Pintulis, Jonas Baranauskas, Mikalojus Urbonas, Jonas Viršilas, Linas Lukošius, Marius Pažereckas ir V.Jočys.
Scenografo R.Suhanovo žodžiais, spektaklio vizualinė stilistika, įkvėpta tų karo vaizdų, kokius mes įpratę matyti žiniasklaidoje: kariūnų, žuvusių žmonių nuotraukos, karo scenos, o šalia – kokia nors spalvinga reklama. Tad spektaklyje dera cirko, pramogos, „lunaparko“ estetika ir tikras karo siaubas, grėsmingos karinių laivų, ginklų vaizdo projekcijos. Spektaklyje bus daug žaidimo elementų, dialogo su žiūrovais akimirkų, itin svarbi gyvai atliekama muzika. Motušė Kuraž nuolat lydima orkestrėlio, kuris jos pageidavimu gali sugroti tinkamą melodiją.
Ant festivalio slenksčio
Pasak kūrėjų iš Latvijos, dirbti Klaipėdos dramos teatre jiems malonu, nekilo jokių sunkumų dėl tarpusavio supratimo: ir aktoriai, ir visa teatro komanda – atviri, noriai improvizuoja, siūlo idėjas, dalijasi jomis ir palaiko.
„Mama Drąsa“ bus rodoma Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje. Premjera – gegužės 30, 31 d. ir festivalyje „TheATRIUM“ birželio 6, 7 d.
Festivalio „TheATRIUM“ organizatoriai Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys, meno vadovas Gintaras Grajauskas bei kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadovė Ineta Baužytė tvirtino, kad jokių pakeitimų programoje neatsirado, visi svečiai ruošiasi atvažiuoti ir publikos susidomėjimas renginiu šiemet didesnis nei pernai – bilietų išpirkta žymiai daugiau. Į septynis projektus vietų jau nebėra, į dar penkis jų liko nebe daug.
Teatro vadovas T.Juočys džiaugėsi, kad 110 tūkst. eurų festivalį šiemet parėmė Profesionaliųjų scenos menų veiklos programa, dar 90 tūkst. eurų jam skyrė A.Mickevičiaus institutas Lenkijoje ir uostamiesčio verslininkai. Tarp didžiausių „TheATRIUM“ rėmėjų – „Stemma group“, „Limarko“, „Eurovia“, Klaipėdos uosto direkcija. Antri metai festivalį remia ištikimi jo bičiuliai „Pamario restauratorius“, Danės odontologijos klinika ir „Nesė Pramogų bankas“.
Tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“ – birželio 2–25 dienomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai1
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...
-
Lipdukai ant langų – ir paukščiams, ir kariams2
Paukščiai žūva atsitrenkę į langus ne tik pavasarį, didžiųjų migracijų metu, kai kuriose vietose tai aktualu visus metus. Tačiau nebūtina ant stiklų klijuoti juodus plėšrūnų siluetus, galima ir kažką gražaus, svarbu, kad stikla...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – interpretacijos juostų tema
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Velykoms skirta Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų darbų paroda „Pavasaris juostom išaustas“. Šiai parodai jaunieji keramikai nulipdė šimtaraščių juo...