I. Baročio keramikos skulptūrų parodoje – integracijos analizė

  • Teksto dydis:

Prieš tris dienas klaipėdiečiui dailininkui keramikui Isroildžonui Baročiui sukako 60 metų. Ši proga ir įdomus bei sudėtingas autoriaus gyvenimo ir kūrybos kelias pasufleravo  dailininkui kūrybinę temą, kuria jis norėtų padiskutuoti su visuomene savo kūriniais šį penktadienį atidaromoje parodoje.

Pasidalys įžvalgomis

Juolab kad ši tema tampa labai svarbia šių dienų aktualija ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. „(Inte)gracija“ – toks I.Baročio kūrybinio projekto pavadinimas. Jame autorius bandys ir pasidalyti asmeninėmis patirtimis bei įžvalgomis, ir pafilosofuoti sudėtinga nūdienos konfliktų, priešpriešų, kartu nuostabaus kitimo, prisitaikymo ar net atsinaujinimo tema.

Keramikas I.Barotis į Lietuvą atvyko iš tolimos Tadžikijos, Klaipėdoje įsikūrė prieš 35 metus. Nuo pirmų gyvenimo Lietuvoje dienų suprato, kad, norint čia pritapti ir kurti, reikės visavertiškai integruotis į šios šalies gyvenimą, pažinti jos kultūrą, gyvenseną, papročius. Bet kartu žmogui visada labai svarbu išsaugoti savąjį identitetą, savas kultūrines šaknis. Naujoje aplinkoje bet kokia gyvybė turi ne tik prisitaikyti prie „esamų sąlygų“, pamilti „naujuosius namus“, bet ir išsaugoti savo išskirtinumą, savo genetines vertybes. Toks kelių kultūrų susiliejimas neretai duoda labai įdomių rezultatų. Ne veltui pats žodis integracija (lot. integratio) reiškia  atnaujinimą, atstatymą, dalių, elementų jungimą(si) į visumą.

Procesas ir rezultatas

Analizuojant integraciją, susiduriama su šio termino apibrėžimo problema. Integracija gali būti suvokiama kaip statiškas arba kaip dinamiškas reiškinys, kaip išdava arba kaip vyksmas. Taigi integraciją galima apibrėžti skirtingai: kaip procesą ar rezultatą.

Įdomu ir tai, kad kūrybos medžiaga – molis labai tinka kitokių medžiagų integravimui į jį. Tai leido dailininkui eksperimentuoti išraiškos priemonėmis: jungti įvairias medžiagas ir detales, derinti įvairius molio degimo metodus ir technologijas. Visa tai suteikė galimybę parodos autoriui prabilti į visuomenę ne tik siužetine parodos koncepcija, bet ir ne mažiau iškalbia formos bei plastikos išraiška (gracija).

Integracija – nepaprastai plati sąvoka. Analizuodamas ją, dailininkas gali paliesti įvairiausias egzistencines  temas. Todėl keramikos skulptūrų paroda, nagrinėjanti šiuolaikinės integracijos aspektus, gali tapti įdomiu renginių ciklo „Lietuvos kultūros sostinė Klaipėda –neužšąlantis  kultūros uostas  2017“ akcentu.

Vernisažas – šiandien 18 val. Baroti galerijoje Klaipėdoje (Aukštoji g. 1 / Didžioji Vandens g. 2). Paroda veiks iki lapkričio 15 d.

Atvyko studijuoti ir liko

I.Barotis, žinomas Lietuvoje keramikas ir parodų kuratorius, gimė 1957 m. spalio 10 d. Tadžikijos Nau mieste. 1974–1978 m. mokėsi keramikos Dušanbės meno technikume, o 1979 m. atvyko studijuoti į Vilniaus valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija). Pasirinkęs keramikos specialybę, studijas sėkmingai baigė 1984 m.

Nuo 1985 m. prasidėjo aktyvi I.Baročio kūrybinė ir parodinė veikla, besitęsianti iki šiol – jo kūriniai eksponuoti parodose ne tik gimtojoje Tadžikijoje ir antrąja tėvyne tapusioje Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių – Latvijoje, Turkmėnijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje. 1990 m. I.Barotis tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, o 1997 m. – Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos nariu.

Su Lietuva susiejęs tolesnį gyvenimą, I.Barotis apsistojo Klaipėdoje – čia subrendo jo kūryba, čia prieš 25 metus jis įkūrė meno galeriją, tapo žinomas ne tik kaip savitas dailininkas, bet ir kaip sumanus meno projektų organizatorius. Šiemet jam suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių