Quantcast

Festivalį vainikuos „Violončelės garsų magija“

  • Teksto dydis:

Violončelės garsai prieš kelias savaites skelbė „Klaipėdos muzikos pavasario“ pradžią, o šio penktadienio vakarą 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje jie paskelbs festivalio pabaigą. „Violončelės garsų magija“ – taip pavadinta Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) programa. Modesto Pitrėno vadovaujamam LNSO šįkart diriguos austras Georgas Markas. Violončelės garsais užburs Austrijoje reziduojanti latvė Marta Sudraba.

Solo grieš įžymi atlikėja

Violončelės meną M.Sudraba studijavo Latvijos J.Vytuolio muzikos akademijoje, Londono „Guildhall“ muzikos mokykloje, Bazelio muzikos akademijoje ir Vienos muzikos akademijoje. Nuo pat „Kremerata Baltica“ įkūrimo ji buvo šio orkestro violončelių grupės koncertmeisterė, dalyvavo koncertinėse gastrolėse ir įrašant jo atliekamą muziką. M.Sudraba yra surengusi pasirodymų su įvairiais pasaulio orkestrais, tarp kurių – Izraelio filharmonijos, Karališkasis „Concertgebouw“, Milano teatro „La Scala“ ir Rusijos nacionalinis simfoniniai orkestrai. Ji grojo prestižiniuose festivaliuose Aspene, Verbjė, Lokenhauze, Šlėzvige-Holšteine. Šiuo metu violončelininkė yra Vienos filharmonijos orkestro artistė. Įžymi atlikėja pernai pavasarį buvo Klaipėdos tarptautinio violončelės konkurso komisijos narė, o šiemet atvyks kaip solistė.

M.Sudraba koncerte atliks savo tautiečio ir vieno ryškiausių kūrėjų Peterio Vasko kūrinį „Būtis“. Šio autoriaus muziką kritikai apibūdina kaip nuosaikiai modernią, kupiną nūdienos kontrastų, gyvenimo ir būties klausimų, gamtos įvaizdžių. „Negaliu gyventi be gamtos, paukščiai man – lyg simbolis. Švarios gamtos, švarios sąžinės simbolis. Rašau apie paukščius – galvoju apie žmones. Man rūpi ekologijos problemos. Regis, žmonės nepastebi, kokį gražų pasaulį sukūrė Dievas“, – kalbėjo kompozitorius. Jis, beje, 1970 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kontraboso klasę, o 1963–1974 m. griežė kontrabosu dabar jo kūrinį atliksiančiame LNSO.

Vadinamas muzikos filosofu

Dirigentas G.Markas dažnai vadinamas muzikos filosofu, nes, be smuiko ir dirigavimo, yra baigęs muzikologijos, filosofijos ir psichologijos studijas. Jis yra dirigavęs įvairių šalių orkestrams, tarp jų – Sankt Peterburgo, Nagano, Bergeno filharmonijų, „Nippon Yomiuri“, Tulūzos, Lietuvos nacionaliniai, Trondheimo, Oslo radijo, Slovakijos, Flandrijos filharmonijų, Reino krašto-Pfalco valstybinis, Venesuelos Simóno Bolívaro jaunimo, Graco ir kiti simfoniniai, Vienos kamerinis orkestrai. Dirigentas surengė pasirodymų Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Belgijos, Portugalijos, Čekijos, Slovakijos, Norvegijos, Suomijos, Lietuvos, Japonijos, Pietų Korėjos, Venesuelos, Rusijos koncertų salėse.

G.Marko repertuare svarbi vieta tenka Vienoje kūrusiems kompozitoriams, taip pat Piotrui Čaikovskiui ir Dmitrijui Šostakovičiui. Nemažai laiko G.Markas skiria pedagogikai, vadovauja Vienos universiteto konservatorijos dirigavimo klasei, o savo pedagoginėje praktikoje modernias atlikimo technikas derina su Vienos tradicija.

Įkvėpė naujos gyvybės

Koncerto programai dirigentas pasirinko Johanneso Brahmso Simfoniją Nr. 1. Daugiau nei 20 metų rašęs šį kūrinį J.Brahmsas guodėsi: „Net neįsivaizduoji, ką jaučiu nuolatos girdėdamas už nugaros žingsniuojantį tokį milžiną kaip Beethovenas.“ Tačiau po premjeros kritikai kalbėjo, kad J.Brahmso simfonija pratęsė Vienos klasiko mintis ir šiam žanrui „įkvėpė naujos gyvybės“.

Vis dėlto J.Brahmsas nebuvo radikalus simfonijos žanro reformatorius, jis neatsisakė klasikinės kūrinio struktūros – simfoniją sudaro tradicinės keturios dalys, kiekviena parašyta laikantis griežtų klasikinių formų. Tačiau veikalo muzikos kalba, melodijos, tembrų deriniai, harmonijos sąskambiai byloja, kad kompozitorius meistriškai jungė romantinį polėkį su klasikine darna.

LNSO kasmet keliskart atvyksta į Klaipėdą, o iš viso surengia maždaug pusšimtį koncertų. Tęsdamas ilgametes tradicijas jis svariai prisideda prie aukštosios muzikinės kultūros puoselėjimo, tiek skatindamas Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų meninius užmojus, tiek pamalonindamas klausytojus stambių žanrų opusais ar simfoninėmis miniatiūromis.

Ilgametes tradicijas tęsiantis festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ magiškais violončelės garsais atsisveikins su ištikimais klausytojais iki naujų susitikimų kitąmet.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių