- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g.10) bus giedami „Žemaičių Kalvarijos Kalnai“, o trečiadienį paskaitą apie liaudiškąją lėlių teatro tradiciją Žemaitijoje skaitys teatrologė lėlininkė Salomėja Burneikaitė.
Giedos „Žemaičių Kalvarijos Kalnus“
Kovo 19 d.. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre vyks tradicinių giedojimų vakaras „Giedame Žemaičių Kalvarijos Kalnus“. Šį gavėnios pirmadienį susirinkusieji drauge giedos su Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansambliu „Mėguva“ (vad. Z.Baniulaitytė, D.Šeduikienė). Renginį ves kunigas doc. dr. Saulius Stumbra.
Žemaitija – etnografinis regionas, pasižymintis ne tik sava kalba ir daugybe šnekų (prokalbių), turtingas skambiomis dainomis bei ištvermingais žmonėmis. Šis regionas išlaikęs gyvas šermenų tradicijas ir neatskiriamą nuo Žemaitijos „Kalnų“ giedojimą. Kas yra tie „Kalnai“? Kalvarijos kalnai – tai keliasdešimties stočių, arba vietų, kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje vienuolių dominikonų rūpesčiu. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. Jis pats parinko vietas ir žingsniais pamatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje.
Vyskupas M.Valančius rašė, kad jis pats „pirmą kartą „Kalnus“ vaikščiojo ir, daugel vietose keliais eidamas, barstė žemę šventą, tyčiom iš Jeruzolimo parvežtą. Dovanojo skiedelę medžio švento kryžiaus, ant katro Viešpats kybojo“ („Žemaičių vyskupystė“).
Iš popiežiaus Urbono VIII vyskupas J.Tiškevičius gavo atlaidus kelioms koplyčioms. Šventojo Kryžiaus relikviją parvežė iš Liublino dominikonų vienuolyno ir 1649 m. įnešė ją į atstatytą bažnyčią, uždraudęs dalyti ar pergabenti į kitą vietą. Ši relikvija yra 3,2 cm ilgio ir 0,6 cm pločio – didžiausia visose trijose Baltijos šalyse. Vyskupas norėjo atgaivinti dėl reformacijos įtakos silpstantį katalikų tikėjimą. Jo sumanymas buvo sėkmingas – noras dalyvauti Jėzaus ir Marijos kentėjimų apmąstymo kelionėje sutraukdavo dešimtis tūkstančių žmonių. „Kalnai“ ne tik einami, lankant įrengtas koplyčias – vietas, bet ir namie giedami per šermenis bei mirusiųjų minėjimus, namuose ir bažnyčiose per gavėnią.
„Žemaičių Kalvarijos Kalnai“ – yra gyvas pamaldumo ir nematerialiaus paveldo lobis. Ši pamaldumo praktika gyva ne tik Žemaičių Kalvarijos šventovėje, bet ir kiekvieno žemaičio namuose per gavėnią, per laidotuves ar kitus atminimus. Anot kunigo S.Stumbros, galime didžiuotis, kad iki šių dienų išliko gyva „Kalnų“ giedojimo tradicija, ir budėkime, kad ji kaip tikėjimo paminklas būtų gyva mūsų namuose, bendruomenėse ir parapijose.
Liaudiškoji lėlių teatro tradicija Žemaitijoje
Kovo 21 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre svečiuosis teatrologė lėlininkė Salomėja Burneikaitė su iliustruota paskaita „Lėlių keliais iš Klaipėdos…“. Tai viena paskaita iš renginių ciklo pagal projektą „Liaudiškoji lėlių teatro tradicija Žemaitijoje“. Tyrinėti šiam reiškiniui Klaipėdos miesto savivaldybė S.Burneikaitei skyrė individualią stipendiją.
Paskaitos metu bus galima pajausti ir sužinoti, kad kiekviename lėlės ir žmogaus santykyje yra įamžinta istorija, kuri pati atsiskleidžia ir gali mums daug ką papasakoti. Projektu „Liaudiškoji lėlių teatro tradicija Žemaitijoje“ siekiama Žemaitijos krašto tautodailinę lėlių teatro kūrybą įvesdinti į krašto etninės kultūros erdvę. Lektorės paskaitos tikslas – pagilinti suvokimą apie prigimtinius kultūros šaltinius, paskleisti naujų žinių, istorinės bei dalykinės informacijos. Tikimasi, kad po paskaitos atsivers teatrologinių tyrinėjimų etninėje kultūroje erdvė, taip pat naujos patirties galimybės. Bus galima ją tęsti pritaikant šeimose bei įvairioje profesinėje veikloje – kultūros istorijos, kūrybos, socialinio darbo, edukacinėse srityse – pažįstant, budinant ir praktikuojant prigimtinį savo kūrybiškumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje prasidės Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus“
Palangoje edukacijomis vaikams antradienį prasidės tradicinė Jurginių šventė „Jurgi, paimk raktus“, pagrindiniai festivalio renginiai numatyti savaitgalį. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros1
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai
Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. ...
-
„Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei3
Šeštadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant Dmitry Krymov spektakliui „Fragmentas“, aštuntąjį kartą vyko tradicija tapusi „Mūzos“ apdovanojimo įteikimo ceremonija. Apdovanojimą &scaro...
-
Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje
Klaipėdai šiemet minint Švyturių metus, uostamiestyje šiandien vyksta įvairūs renginiai. Vienas jų – ekskursija po Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus erdves, kuriose jau dešimtys klaipėdiečių turėjo galimybę susi...
-
Kare – laikantis Dievo įsakymo?
Bėgant tretiems karo Ukrainoje metams, Lenkijos menininkai susivienijo ir sukūrė parodą „Penktasis Dievo įsakymas“. Joje dėmesys skiriamas ne tik karo žiaurumams išryškinti, bet ir priminti, ką reiškia Dekalogo įsakyma...
-
Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe
Viena populiariausių šių dienų tradicinės lietuviškos pop muzikos grupių „Žemaitukai“ kviečia į savo geriausių ir naujausių dainų koncertą Klaipėdoje. ...
-
Sakurų parke – koncerto repeticija2
Antradienio vakarą daugybė klaipėdiečių skubėjo į Sakurų parką. Šioje erdvėje pirmą kartą nuo jos atvėrimo žmonėms suskambo giesmės – čia vyko Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ koncerto repeticija. ...