- Žaneta Skersytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovo 3-iąją Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje, vadovaujamas žymaus ir charizmatiško dirigento Vladimiro Ponkino, pasirodys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. Apie planuojamą koncertą pasakoja į Lietuvą prieš dvejus metus gyventi atvykęs garsus dirigentas, kuriam teko groti su BBC simfoniniu, Rusijos, Švedijos, Australijos, Kubos bei kitų šalių orkestrais. Vladimiras Ponkinas visiškai ne šių dienų vyras: moteriai nusilenkia, pabučiuoja ranką, o savo koncertą, tikina, skiriantis visoms moterims Kovo 8-osios – Tarptautinės moters dienos proga.
– Kokią programą žiūrovams pristatys talentingiausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai?
– Moterims ir jų ištikimiems palydovams vyrams galime skirti tik labai nuotaikingą programą. Pirmą koncerto dalį pradėsime G.Sviridovo valsu "Pūga", sukurtu pagal garsią Aleksandro Puškino apysaką "Pūga". Ar skaitėte tą istoriją, kaip pūgoje pasiklydęs karininkas užklysta į cerkvę, kur jaunikio (kaip tyčia karininko) laukia nuotaka? Jis su mergina ir susituokia. Netikėta, ar ne? Tai pasakojanti muzika – netikėta ir užburianti. P.Mascagnio opera "Kaimo garbė" Intermezzo taip pat pasižymi netikėta istorija pagal "Belkino užrašus". Meilės trikampis su netikėta atomazga, kai meilužis miršta nuo mylimos moters teisėto vyro rankos. Nuostabi muzika tarsi nuslepia artėjančią tragediją. Taip pat skambės trys puikūs kūriniai iš G.Bizet operos "Karmen" – Habanera, Tereodoro kupletai ir III veiksmo antraktas.
Antroje koncerto dalyje nustebinsime E.Chabriero "Ispaniškąja rapsodija", kuri labai puošni, spalvinga – kaip tikra ispanė. Tai muzika, išgarsinusi kūrėją. Tada prasideda linksmybės ir šokiai: A.Dvorako slavų šokiai Nr. 8, g – moll ir Nr. 2, e – moll; F.Liszto noktiurnas "Meilės godos"; J.Brahmso vengrų šokiai Nr.1 ir Nr. 5. Koncerto pabaigai – uždegantys poloviečių šokiai iš A.Borodino operos "Kunigaikštis Igoris".
– Kaip išugdyti arba atrasti rimtosios muzikos gerbėjus?
– Klausytojus reikia sudominti ne tik muzika. 1980 m. tapau pirmuoju Rusijos dirigentu, laimėjusiu ypač reikšmingą dirigavimo konkursą Londone. Atradau norą dalytis savo žiniomis, mokyti kitus. Dirbdamas Jaroslavlio simfoniniame orkestre, ėmiau rengti specialius koncertus vaikams, kuriuose net keturmečiams leisdavau pabandyti tapti orkestro dirigentu bei vadovauti orkestrui. Vaikų susidomėjimas buvo didžiulis. Vaikai ne tik patys atranda muzikos pasaulio paslaptis, jie į sales atveda tėvus, senelius. Taip galima ugdyti jaunąją kartą ir būsimuosius koncertų klausytojus. Tačiau, norint užsiimti vaikų ugdymu, reikia ne tokio užimto orkestro kaip Klaipėdoje. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro muzikantams profesionalams tam nelieka laiko.
– Kaip jūs, garsus dirigentas, dirbęs daugelyje pasaulio šalių, garbinamas studentų, kurie iš įvairiausių pasaulio šalių pas jus važinėja mokytis, pasirinkote Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą?
– Taip sutapo, kad pas mane studijavo vaikų choro ir kamerinio orkestro "Salve Musica" dirigentas Kornelijus Pukinskis iš Šilalės. Jis, išvydęs internete skelbtas mano meistriškumo pamokas, pasiprašė į manuosius meistriškumo kursus. Iš K.Pukinskio išgirdau, jog Klaipėdos muzikiniame teatre yra laisva dirigento vieta. 2016 m. sausį susitikau su teatro vadovu Jonu Sakalausku ir mes greitai radome bendrą kalbą. Atvykau į Lietuvą su trejų metų trukmės leidimu čia gyventi ir tai man leidžia tęsti meistriškumo pamokas. Sutapo, jog mano širdis buvo pradėjusi streikuoti, tad Maskvoje buvo atlikta operacija, tačiau gydytojai perspėjo, jog man prireiks dar kvalifikuotesnės pagalbos ir rekomendavo vykti gydytis į Lietuvą.
Klaipėdoje aš ne tik realizavau save kaip profesionalą, bet ir sulaukiau aukščiausio lygio pagalbos. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje chirurgas kardiologas Gediminas Kundrotas mane labai sėkmingai operavo. Esu jam labai dėkingas. Su džiaugsmu, kad ir slapčia nuo medikų, po operacijos puoliau į darbą. Mes su teatro simfoniniu orkestru parengėme P.Čaikovskio kūrinių programą ir surengėme koncertą. Po koncerto jaučiausi puikiai ir dar kartą geru žodžiu paminėjau gydytoją G.Kundrotą bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės personalą.
– Ar Klaipėda ir Lietuvos pajūris jums patinka? Papasakokite apie čia atsivežtą šeimą.
– Klaipėda ir Lietuva man bei mano šeimai labai patinka. Gerbiu šią šalį ir jos nuoširdžius žmones. Labai rimtai su šeima svarstome likti Lietuvoje visam laikui, norime išmokti lietuvių kalbą.
Į Lietuvos pajūrį atvykau su žmona Olga (42 m.) ir sūnumi Vladimiru jaunesniuoju (3,5 m.). Man tai trečia santuoka, bet pati laimingiausia. Iš pirmos santuokos turiu 38 metų sūnų. Santykiai su sūnumi sudėtingi. Daug priklauso ir nuo buvusios žmonos požiūrio, nors aš visada jiems stengiausi padėti kiek galėjau.
Daug tikiuosi iš savo sūnaus Vladimiro – jis turi unikalią klausą ir veikiausiai taps muziku. Jis neseniai pradėjo eiti į "darbą", t. y. į darželį.
Su žmona Olga susipažinau 2004 m., kai tapau Rusijos nacionalinio akademinio N.Osipovo liaudies instrumentų orkestro vyr. dirigentu. Olga čia grojo domra – styginiu rusų liaudies muzikos instrumentu. Įsižiūrėjau jos įdėmias akis. Tarnybinis romanas, tad palikdamas šį orkestrą pasiėmiau ir žmoną.
– Artėjantį koncertą skirsite moterims. Kas jums yra meilė?
– Meilė mano gyvenime sklando visur. Meilė savai profesijai. Dirigento profesija sunki, tad ji netiktų tiems, kurie jos nemėgsta. Dirigentas turi būti puikus diplomatas ir santykių su kolektyvu bei žiūrovais ekspertas. Orkestro muzikantų niekada nespaudžiu. Mano kredo darbe – pagirk ir pataisyk.
Tarp mūsų su žmona – ne vienerių metų skirtumas, bet meilei tai netrukdo. Labai vienas kitą mylime ir ilgimės, kai tenka net trumpam išsiskirti. Ilgimės visi trys, sūnus taip pat.
Iš V.Ponkino gyvenimo aprašymo
Dirigentas gimė 1951 m. Irkutske.
1980 m. jis tapo pirmuoju Sovietų Sąjungos dirigentu, laimėjusiu ypač reikšmingą dirigavimo konkursą Londone.
Yra dirbęs Krokuvos, Maskvos filharmonijos orkestruose, Jaroslavlio simfoniniame orkestre, Rusijos kinematografijos simfoniniame orkestre. Taip pat – su BBC simfoniniu orkestru, Rusijos, Švedijos, Australijos, Kubos ir kitų šalių orkestrais.
Nuo 1995 m. užėmė vyriausiojo dirigento pareigas Stanislavskio ir Nemirovičiaus-Dančenkos Maskvos akademiniame muzikiniame teatre, kur vadovavo daugelio operų ir baletų pastatymams, vėliau buvo pakviestas dirbti vyriausiuoju dirigentu Maskvos "Helikon" operos teatre.
V.Ponkinas dažnai kviečiamas dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose, taip pat vadovauti meistriškumo kursams.
Dirigentas yra gavęs daug prestižinių apdovanojimų. Popiežius Jonas Paulius II jį apdovanojo "Garbės svečio" medaliu, o Dalai Lama dirigentą pagerbė "Garbės svečio" sertifikatu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiestyje paminėtos T. Ševčenkos gimimo metinės
Uostamiestyje klaipėdiečiai ir ukrainiečiai tradiciškai paminėjo ukrainiečių rašytojo, poeto Taraso Ševčenkos gimimo metines. Renginio metu lietuviškai nuskambėjo jo eilės, o ukrainietiškai – baladės ir kitų ...
-
Klaipėdoje – M. Jacksono įkvėptas įspūdingas choreografijos šou2
Kovo mėnesį klaipėdiečiai turės unikalią galimybę patirti pop muzikos karaliaus Michaelo Jacksono koncerto atmosferą išskirtiniame pasaulinio lygio šokio ir muzikos projekte „Dancing Machine – Michael Jackson Tribute“. ...
-
Į pirmą kartą Lietuvoje statomą Ph. Glasso „Kelionę“ kvies kūrėjų komanda iš Italijos1
Meno pasaulis užgniaužęs kvapą laukia naujienų iš netrukus duris atversiančio naujausio šalies teatro. Su malonumu pristatome: pirmosios premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kūrėjais taps menininkų komanda iš Ital...
-
T. Grabys: noriu, kad Klaipėdos koncertų salė taptų visos Lietuvos profesionalaus meno scena2
Jau pustrečių metų Klaipėdos koncertų salei vadovauja iki šiol žurnalisto, televizijos laidų vedėjo ir prodiuserio pareigas daugelyje žinomų projektų ėjęs Tadas Grabys. Pasak jo, šis uostamiestyje jau prabėgęs pusės kadencijos lai...
-
Klaipėdos mokiniai kviečiami dalyvauti naujame kino festivalyje
Klaipėdos licėjus kviečia visų Klaipėdos miesto ir rajono mokyklų mokinius atskleisti savo kūrybiškumą ir dalyvauti naujame trumpų filmų festivalyje. ...
-
Muzikoje – mitai, pasakos ir legendos
Pirmąjį savaitgalį, kai dauguma miestiečių ir svečių skubėjo į šurmuliuojančią Kaziuko mugę, Vilniaus „Lyros“ ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklose vyko jau tradicija tapęs renginys – tarptautinė moksleivių ...
-
Parodoje „Šventos moterys“ – laikui nepavaldžios ikonos
Religinius paveikslus primenančios besimeldžiančių moterų fotografijos ir šiurpins, ir kels smalsumą. Šiais meniniais darbais bus siekiama perteikti 15 moterų istorijas, kurios savo išvaizda veikiausiai daugeliui primins religines i...
-
Jubiliejų pasitinkantis R. Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė1
Kovo 7 d. 70-ąjį gimtadienį švenčia fleitininkas Rimantas Giedraitis – aranžuotojas, kompozitorius ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantas. ...
-
Dž. Butkutė: klaipėdiečiams padovanosime įsimintiną pavasario vakarą11
Lietuvos popmuzikos ikona Džordana Butkutė Klaipėdoje surengs pavasariškos nuotaikos kupiną koncertą, kuriame skambės dešimtmečiais populiarūs ir nauji atlikėjos hitai. ...
-
Už vaidmenį kine – plojimai Europoje
Klaipėdos dramos teatro (KDT) aktorius Džiugas Grinys iš Tarptautinio Berlyno kino festivalio grįžo apdovanotas. Jis buvo įvertintas kaip metų perspektyviausias aktorius Europoje už vaidmenį Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas&ld...