"Artistas per prievartą" – tokiu pavadinimu dokumentinį filmą apie savo tėvą – teatro ir kino legendą Vytautą Kanclerį ėmė kurti jo dukra režisierė Dalia Kanclerytė. Kitais metais bus minimos 90-osios šio garsaus scenos korifėjaus gimimo metinės.

Šokiruojantis pavadinimas

Mintis sukurti dokumentinį filmą apie V.Kanclerį jo dukters Dalios galvoje kirbėjo seniai. Režisierė net buvo sugalvojusi pavadinimą – "Elegija V.Kancleriui". Ir neįsivaizdavo, kad jį kada nors teks keisti.

"Pavadinimas "Artistas per prievartą" gimė spontaniškai, supratau, kad tai labiau atspindi realybę. Juk tėtis niekada nė neketino tapti artistu ir savo gyvenimo susieti su scena. Jis mokėsi ekonomikos Vilniaus universitete, bet likimo pokyčius padiktavo karas", – pasakojo D.Kanclerytė.

Režisierė suvokia, kad daugelį žmonių, pažinojusių jos tėvą, ir tų, kurie žavėjosi jo vaidmenimis scenoje, toks dokumentinio filmo pavadinimas apie teatro ir kino legendą gali šokiruoti. Tačiau pavadinimas atspindi teisybę. D.Kanclerytė labai norėtų pabaigti filmą iki tėčio jubiliejaus.

Režisierei prieš akis didelis darbas – teks panerti į Lietuvos valstybinius archyvus, ieškoti filmuotos ir garso medžiagos apie tėvą Lietuvos televizijoje ir radijuje, Kino ir teatro archyve. Tik tada išryškės dokumentinio filmo vaizdas apie legendinį artistą.

Iš Kauno – į kaimą

V.Kancleris gimė 1925 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, Veterinarijos departamento direktoriaus Justino Kanclerio-Drapo ir Kauno muzikinio teatro choro dainininkės Adelės Jurgelėnaitės-Kanclerienės šeimoje. Jis buvo vyriausias sūnus, vėliau jiems gimė dukra Aldona ir sūnus Algirdas.

Būsimojo artisto tėvas J.Kancleris-Drapas baigė Varšuvos veterinarijos institutą, dirbo Rusijoje, o grįžęs į Lietuvą nuo 1919 m. darbavosi Kauno veterinarijos departamente.

"Nežinau kodėl, bet senelis nusprendė trauktis iš Veterinarijos departamento. Tada netoli Širvintų nusipirko 60 ha ūkį ir ketino veisti arklius. Pirmąją jų porą jam pargabeno laivais iš Švedijos. Bet arkliai palikuonių nesusilaukė. Žlugus šiam sumanymui, senelis tiesiog vertėsi žemės ūkiu ir gyveno kaime", – pasakojo režisierė.

Per stebuklą šeimai pavyko išvengti represijų visų trijų okupacijų metais, nes jie nuolat keitė gyvenamąją vietą, buvo apsistoję – Vabalninkuose, Kazliškėse, dar kitur. Ir taip išsisaugojo.

Planus koregavo karas

Pačiame Antrojo pasaulinio karo įkarštyje vyriausias šeimos sūnus, būsimasis artistas Vytautas įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti ekonomikos. Tačiau vokiečių okupacinės valdžios reikalavimu 1943 m. universitetas uždaromas.

"Mano tėvo studijos nutrūko ir jam kilo reali grėsmė pakliūti į nacių kariuomenę. Bet netikėtai atsirado galimybė užsirašyti į teatro studiją "Vaidila" pas aktorių Juozą Kanopką. Taip prasidėjo tėvo scenos karjera, nors to jis visai nenorėjo, todėl dokumentinio filmo pavadinimas, manau, bus labai taiklus", – įsitikinusi D.Kanclerytė.

Pasak režisierės, istorinės aplinkybės ir virsmai labai dažnai nulemia žmogaus gyvenimą. Kai kurie palūžta, nes nepakelia to krūvio, o V.Kancleris išbandymus atlaikė.

"Šioje situacijoje jis kažkaip sugebėjo tapti žvaigžde. Nors turėjo būti ekonomistas, bet jam staiga teko linksminti publiką, atverti jiems savo širdį ir sielą, o tai ne kiekvienas gali", – įsitikinusi aktoriaus dukra.