Kaimyninė Lenkija žygdarbiams dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimo įkvėpė ir Lietuvos Seimo narius. Nuo šių metų kovo mėnesio, Lenkijos prekybos centrai gali dirbti tik du sekmadienius per mėnesį. Mūsų kaimynė nusiteikusi ryžtingai ir palaipsniui „darbo sekmadienių“ skaičius bus mažinamas: nuo 2019-ųjų darbas bus galimas tik vieną sekmadienį per mėnesį, o nuo 2020-ųjų – darbas sekmadieniais bus uždraustas.

Kitas pavyzdys – Vokietija, kur taikomi vieni griežčiausių darbo laiko apribojimų Europoje. Čia prekybos centrai sekmadieniais nedirba nuo 1956-ųjų. Prieš daugiau nei dešimtmetį Vokietijos Federalinė valdžia leido kiekvienai iš 16 žemių savarankiškai apsispręsti dėl prekybos centrų darbo laiko. Tačiau nei viena nesiryžo leisti neribotos prekybos sekmadieniais.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje parduotuvių darbuotojai yra viena iš trijų populiariausių profesijų. Šiame sektoriuje dirba daugiau nei 61 tūkst. žmonių.

Deja, bet vos išgirdę apie Darbo kodekso pataisų atsiradimą Seimo darbotvarkėje, prekybos centrai suskubo gąsdinti darbuotojų atleidimais ir kainų šuoliais. Prekybos įmonių asociacija viešai pareiškė, kad dėl darbo laiko ribojimų gali būti atleista apie 5 tūkst. darbuotojų.

Panašu, kad bauginimas darbuotojų atleidimais yra tiesiog prastai pasirinkta gynybos taktika. Bene kiekviename prekybos centre iškabinti skelbimai, siūlantys darbą salės darbuotojams ir kasininkams – prekybos įmonės susiduria su darbuotojų stygiumi. Gal yra kitų argumentų?

„Nedarbo sekmadienių“ oponentai sako, kad mažiau dirbdami žmonės ir uždirbs mažiau. Ar tikrai? Labiau tikėtina, kad darbuotojų stygius ir konkurencija tarp prekybos centrų atbaidys nuo noro mažinti atlyginimus. Kaip kad įvyko prieš dvejus metus į mažmeninės prekybos rinką atėjus „Lidl“.

Ar tikrai viskas matuojama tik pinigais? Ko bijo didieji prekybų centrai?

Tikėtina, kad apribojus didžiųjų prekybos centrų darbo laiką, akivaizdžią naudą pajustų mažieji pardavėjai, ūkininkai ir šeimos verslai. Tai galėtų būti rimtas signalas smulkiojo verslo atstovams, kad valstybė jų nepamiršo.

Socialinę naudą ilgalaikėje perspektyvoje turės ir valstybė. Turbūt nereikia diskutuoti, kad šeima yra visuomenės pagrindas. Kuo ji stipresnė, kuo saitai tarp šeimos narių tvirtesni – tuo ir valstybė turi rimtesni pagrindą.

Prieš kelerius metus buvo suskaičiuota, kad su vaikais lietuviai vidutiniškai per dieną praleidžia vos 7 minutes... Dažniausiai pasitaikantis argumentas – daug dirbu ir esu pervargęs. Tai gal nustokime žaisti savo vaikų ir valstybės likimu, padarykime bent nedidelį žingsnį linko to, kad žmonės turėtų galimybę bent vieną dieną per savaitę praleisti daugiau laiko su artimaisiais.

Galbūt sekmadieninius apsipirkimus prekybos centruose pakeis kitos, prasmingesnės laisvalaikio praleidimo priemonės.