Kauno ambicijos – 2022 m. Europos kultūros sostinė

Kaunas visada buvo miestas, norintis tapti geriausiu - krepšinyje, technologijose, versle, o dabar jis nusprendė tapti Europos kultūros sostine. Apie miesto perspektyvas pasakoja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys bei Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno poskyrio vyriausiasis specialistas Gediminas Banaitis - Skrandis.

Laukia kultūrinis lūžis

Vienas iš pagrindinių Kauno tikslų ateinantiems metams kultūros srityje – tapti Europos kultūros sostine. Kodėl pasirinkti būtent 2022 metai?

Kuriais metais gali pretenduoti vienos ar kitos šalies miestai, nusprendžia Europos Komisija. Tad, jei ne šie metai, tikėtina, kad tokios progos greičiausiai reikėtų laukti dar 12 metų.

Sprendimas pretenduoti tapti Europos kultūros sostine priimtas labai natūraliai: Kaunas vertas išskirtinio dėmesio, vertas būti pakelta galva ne tik tarp Lietuvos miestų, bet ir Europos kontekste. Kompleksams čia ne vieta. Suprantame, kad nesame Barselona ar Amsterdamas, bet žinome, kad turime daug žavių dalykų, kurie gali būti įdomūs ne tik daliai kauniečių ar pavieniams turistams.

Kuo Kaunas yra išskirtinis ir kodėl jis vertas tapti Europos kultūros sostine?

Mūsų miesto stiprybė – įvairiapusiškumas, daugiasluoksniškumas. Čia yra unikalus tarpukario istorijos laikotarpio palikimas, toną duodanti inteligentija, stiprus patriotizmas, čia didžiulė akademinė bendruomenė, „Žalgiris“ ir apskritai sportas, istoriniai ir kultūros festivaliai, medicinos sektorius, verslumas ir pramonė, logistikos centrai ir įvairūs kiti veiksniai, dėl kurių šis miestas yra spalvingas, judrus ir gyvas.

Vardinti būtų galima ilgai, tačiau visi puikiai suprantame, kad tai bus pastebima ir stebins kitus tik tada, kai patys imsime gerbti turimus turtus ir tinkamai juos susitvarkysime, įveiklinsime ir populiarinsime.

Ar šiems išskirtiniams metams yra rengiama strategija? Ar ji siesis su 2018 metų Kauno - Lietuvos kultūros sostinės strategija?

Nauja kultūros strategija rengiama ir, tikimės, iki šių metų vasaros pabaigos jau sutartinai visi: tiek kultūros sektoriaus atstovai, tiek politikai, tiek savivaldybės administracija ar kūrybinių industrijų atstovai, galėsime dirbti kryptingai kaip gera, patikima komanda. Strategijoje matysis ir tos „razinkos“, kaip vadinu įvairias reikšmingas tarptautines ar nacionalines kultūros iniciatyvas, kurios turi paskaninti miesto kultūrinį pyragą.

Visi šie darbai yra atskiri, bet kartu ir susiję. Europos paveldo ženklas yra pakeliui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, Lietuvos kultūros sostinė ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio programos yra kuriamos siekiant Europos kultūros sostinės vardo. Viskas susiję ir visur turime stengtis darbą atlikti tinkamai ir kryptingai. Visus metus besitęsianti šventė turi tik dar stipriau įkvėpti mus mylėti kultūrą, kūrybiškumą ir Kauną.

Ką reiškia miestui tapti Europos kultūros sostine? Kokią naudą gaus Kaunas ir kauniečiai?

Ką tai reiškia realiame gyvenime, sužinosime įgyvendinę Europos kultūros sostinės programą ir praėjus keleriems metams po 2022-ųjų. Daugiau ar mažiau teigiamų pavyzdžių, sėkmės istorijų galima pamatyti jau ne viename Europos mieste. Mes, kaip ir dauguma, siekiame ir didesnio dėmesio kultūrai, ir finansinio impulso kultūros, turizmo, verslo kelionių, žiniasklaidos sektoriams. Norime aktyvesnio visuomenės dalyvavimo kultūros vartojime ir kūrime, bendruomenių aktyvėjimo, kultūros įrangos ir infrastruktūros pagerinimo, miesto įvaizdžio ir pasitikėjimo stiprėjimo, taip pat didesnio ir pelnyto dėmesio Kauno miestui bei kauniečių tapatybės jausmo stiprinimui.
Visgi, mano manymu, esminis siekis turi būti per tuos paruošiamuosius ir 2022 metus sukurti pojūtį ir sąlygas kūrybingiems žmonėms, jaunoms šeimoms pajusti Kauną, kaip savo gyvenimo, darbo ir kūrybiškumo erdvę, kurioje jiems įdomu ir gera kurti savo ateitį. Suradę Kaune sau perspektyvias sąlygas, jie sukurs tinkamas sąlygas ir likusiai visuomenės daliai.

Kiek investicijų reikalauja tokie metai? Ar tai atsiperka?

Kiek reikės valstybei, Kaunui ir Kauno regionui investuoti į kultūrinę programą ir infrastruktūrą, sužinosime šiais metais suformavę tikslus ir apgalvoję programą, tačiau užsienio šalių patirtis nuo 1995 iki 2013 m. rodo, kad biudžetas gali skirtis net 10 kartų, nuo vos 8 mln. iki 74 mln.
eurų. Investicijos į infrastruktūrą taip pat labai skirtingos. Pavyzdžiui, Liuksemburgas 2007 m. programos įgyvendinimui skyrė 600 mln. eurų. Ir jei klausiate, ar verta, geriausia nuvykti ir apsilankyti tuose naujuose, EKS programos proga pastatytuose pastatuose: Liuksemburgo filharmonijoje, modernaus meno muziejuje „MUDAM“, roko centre „Rockhal“ ar kultūros centre Neumünster vienuolyne. Liuksemburgas impulsą jaučia iki šiol: 2007 m. perkėlus programas į netradicines erdves, atkreiptas dėmesys į industrinį paveldą ir pastaraisiais metais tas dėmesys virto kūnu – ilgai buvusios uždarytos Belvalio aukštakrosnės integruotos į naują miesto rajoną kaip atvira muziejinė ir viešoji erdvė, o Liuksemburgo geležinkelio stoties lokomotyvų remonto dirbtuvės tapo parodų ir scenos menų erdve. 2007 m. pradėti festivaliai vyksta iki šiol, o kultūros ir paveldo objektai tapo nuolatiniais gyventojų ir miesto svečių traukos objektais.

Kaunas -  neišsenkančių kūrėjų šaltinis

Kaip kultūrinis gyvenimas Kaune keitėsi per paskutinį dešimtmetį ir koks Kaunas tapo šiandien?

Skirtumas akivaizdus - vyksta gausybė renginių, atsidaro naujos galerijos, festivaliai lipa vienas ant kito, žmonės užpildo sales, domisi įvairesniais dalykais ir tampa atviresni, kultūros centruose jungiasi į bendruomenes ir ima kurti savo aplinką. Per pastaruosius metus kiekybė ima virsti kokybe ir tai pradeda pastebėti ne tik Kaune gyvenantys nuolatiniai čia vykstančių renginių lankytojai, bet ir iki tol kultūra nesidomėję gyventojai ar svečiai iš kitų miestų.
Mane šis miestas stebina neišsenkančiu asmenybių ir kūrėjų šaltiniu. Asmenybės užauga, tampa gerbiamais ir vertinamais kultūros veikėjais, išvyksta į kitus pasaulio miestus, tačiau jų vieta ilgai nelieka tuščia. Čia pat užauga kitas jaunas talentingas žmogus. Situacija labai panaši į krepšinio klubo „Žalgiris“, kuris metai iš metų Lietuvai atstovaujančiai krepšinio rinktinei nuolat paruošia naujus darbščius talentus ir kovotojus. Šiandien įsivaizduoti Lietuvos krepšinio rinktinės be kauniečio tapo neįmanoma. Taip ir kultūros srityje - kauniečiai aktyvūs, veržlūs, inovatyvūs ir reikšmingi visos Lietuvos mastu. Tenka apgailestauti tik dėl vieno, kad tokia regiono stiprybė nėra įdomi Lietuvos valdžios centrui, kuris rūpinasi tik savimi. O juk to dėmesio, tinkamo regiono vertinimo trūksta ne tik Kaunui, bet ir Klaipėdai, Šiauliams.

Koks Kauno kultūrinis renginys atrodo svarbiausias Jums pačiam, ir kokį norėtumėt surengti Kaune?

Nėra vienintelio svarbaus, nes kiekvienas turi vienokią ar kitokią reikšmę. Vieni svarbūs, nes turiu garbės prie jų prisidėti, kiti svarbūs, nes suteikia miestui žavesio ir pilnatvės, treti svarbūs dėl unikalumo ar alternatyvaus požiūrio į kūrybą. O kalbant apie norus, turėdamas laiko labiausiai norėčiau sukurti šviesos menų, instaliacijų festivalį mūsų ilgiems rudens ir žiemos vakarams. Šviesaus pozityvo šiais mėnesiais trūksta mums visiems.

Kokį Kauną, žvelgiant iš kultūrinės perspektyvos, matote ateityje, kaip šis miestas dar gali augti?

Matau darbštų ir intensyvų, todėl įdomų ir smagų miestą. Kad ir kiek daug gero galėčiau pasakyti apie mielą Kauną, kad ir kiek daug teisingų žmonių dirba ir stengiasi dėl Kauno, jame taip pat esti dar daug tinginių ar susireikšminusių žmonių, kurie stabdo procesus, neatlieka savo pareigų, nesugeba ar nenori judėti į priekį ir dirbti visuomenei.
Kuriant Lietuvos kultūros sostinės programą, siekiant Europos kultūros sostinės vardo, ar norint sukurti palankias ir perspektyvias sąlygas talentingiems darbštiems žmonėms, tiek aš, tiek mano kolegos, tiek esami ar būsimi politikai turės atlikti daug sunkaus darbo.

Galbūt yra miestas, kurio pavyzdžiu reikėtų vadovautis ir Kaunui?

Konkrečiai vieno miesto išskirti nesugebėčiau net ir labai norėdamas. Manau, kad visi miestai yra vertingi pavyzdžiai – vieni gerais pavyzdžiais moko daryti gerus sprendimus, kiti blogais pavyzdžiais pamoko nedaryti blogų sprendimų. Pavyzdžių randu įvairiais būdais: keliaudamas,
lankydamasis įvairiuose miestuose, skaitydamas specializuotus straipsnius ar tiesiog stebėdamas socialinius tinklaraščius. Be abejo, labiausiai žavi miestai, kurie turi ne tik storą piniginę kultūros sektoriui, bet ir išminties tais finansais kurti perspektyvią ateitį.

Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD Kauno m. skyrių sueigos politinės kampanijos sąskaitos. Užs. 1327191