Audronė Jankuvienė

Žinių radijas ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pirmą kartą surengė politikų, verslo lyderių ir mokslo atstovų konferenciją „Kaip gyvensime Lietuvoje 2019 m.?“ Kokie atpūs politiniai vėjai? Kokios šalies ekonomikos tendencijos? Ar įvyks demografinis lūžis? Kokie pokyčiai laukia Kauno? „Blockchain“ revoliucija. Kaip pasirinkti komandos narį ilgai ir sunkiai kelionei? Šių pranešimų buvo galima klausytis ir tiesioginės transliacijos metu.

Pergalę nukals įtampos?

Sociologas,  tyrimus atliekančios bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys pabrėžė, kad rinkimai į savivaldybes visuomenei yra žymiai įdomesni nei rinkimai į Europos Parlamentą. Prezidento rinkimuose žmonės pasiilgę konkurencijos, debatų, idėjų kovos, nes per ankstesnius dvejus rinkimus to praktiškai nebuvo. Sociologas išsamiai komentavo rinkimų į prezidentus apklausų duomenis nuo 2002 m. Kiek jie atitiko baigtį, duomenų nebuvo pateikta.

M. Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė labiausiai nuogąstavo, kad savo pergalei nukalti prezidento rinkimuose bus eskaluojamos visuomenėje tvyrančios įtampos, vyraus vulgarusis populizmas ir mažiausiai galvojama apie valstybės interesus. „Pakeltų rankų miškas arenoje, kad kitais metais gyvensime geriau, rodo, kad ką beišrinksime, dėl to niekas nepasikeis. Klausimas – ar mažuma (elitas) sugebės eliminuoti bepročius? Ar dauguma rinkėjų nenugrybaus?“, - svarstė žurnalistas Rimvydas Valatka.

„Apklausos yra labiau skirtos nuomonei formuoti, o ne jai atspindėti“, - tokį požiūrį į sociologinius tyrimus išdėstė Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekonomistas  teigė nesąs labai tikras, kad krizė jau beldžiasi į duris ir Lietuvos ekonomika kaista. Nei įmonės, nei gyventojai krizės nejaučia. Ar ją galima įsikalbėti? Žinoma, teigė ekonomistas – neigiami lūkesčiai gali stabdyti investicijas, atlyginimų augimą ir t.t. Objektyvių priežasčių krizei Lietuvoje, jo nuomone, nėra. Vyraujantys teigiami lūkesčiai nėra pertekliniai. Kaip klostysis toliau, priklauso nuo to, kas vyks eksporto rinkose.

Demografijos iššūkiai

VDU profesorė, demografė Vlada Stankūnienė nesutinka, kad žinodami demografijos iššūkius, galime numatyti, kokios problemos bus ateityje. Jos teigimu, demografiniai rodikliai diagnozuoja, kokios socialinės problemos yra dabar. Ji ragino nepasikliauti paviršutiniškomis antraštėmis ir mėgėjiškomis strategijomis, nes demografija tiesiog tapo verslu. Profesorė analizavo gimstamumo, mirtingumo ir emigracijos rodiklius, atkreipusi dėmesį, kad informacija apie emigracijos pokyčius neatspindi realių srautų. Migracijos duomenis dažnai stumteli tam tikri administraciniai veiksniai.

Profesorės pateikti skaičiai rodo, kad 1990-2017 m. emigravo 970 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Pridėjus šiemetinius 36 tūkstančius, viršijamas milijonas. Lapkritį Lietuvoje jau nebuvo ir 2,8 mln. gyventojų – jų skaičius nukrito iki 2,796 mln. (1992 m. buvo 3,706 mln.). Įvertinus imigraciją, gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 700 tūkstančių. Atvažiuojanti pigi darbo jėga taikosi, pasak profesorės, į „nukainotas“ darbo vietas. 

Diskusijoje apie demografinius iššūkius itin buvo pabrėžtas šeimai palankios aplinkos kūrimas (šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas, paslaugos šeimai, ugdymo prieinamumas, pozityvus darbdavių požiūris). Mažėjant darbuotojų, raginama aktyviau skatinti „sidabrinę ekonomiką“ – įtraukti į darbo rinką vyresnio ir pensinio amžais žmones, sukuriant jiems lanksčias darbo sąlygas, juo labiau, kad nedarbas vyresnių nei 50 metų amžiaus grupėje yra labai didelis.

Kauno fenomenas

Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, pristatydamas ambicingus 2019-ųjų pokyčius mieste, kalbėjo apie „Didįjį Kauną“, nes geografinės ribos su rajonu jau praranda prasmę tiek užimtumo, tiek transporto,  tiek socialinių poreikių srityje. Nemuno saloje numatoma arenos plėtra ((baseino, sporto komplekso statyba), kitapus Nemuno – M. K. Čiurliono koncertų salė. SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Urban Inventors“ planuoja 50 mln. eurų investicijas į naują biurų kompleksą, O. ir H. Minkovskių g. iš „Kauno grūdų“ įsigijus 2,5 ha teritoriją.

Savivaldybės planuose – iškeldinti savivaldybės įmones „Kauno autobusai“, „Kauno švara“ ir „Kauno vandenis“ iš dabar užimamų jų teritorijų, jas pritaikant kitiems poreikiams.

Diskutuodamas apie Kauno fenomeną, verslininkas ir investuotojas, UAB „Litvalda“ akcininkas Augustinas Rakauskas nuogąstavo dėl išskirtinių sąlygų sudarymo užsienio kapitalui. „Negalima proteguoti užsienio kompanijų ir sudaryti jiems sąlygas klestėti mūsų verslininkų sąskaita, šiems netgi siekiant pakenkti, apsunkinti sąlygas veikti. Kam raudona šviesa uždegama, kam žalia – už to slypi ir asmeniniai interesai“, - A. Rakauskas linkėjo demokratiškai įtakoti politikus, kad politinė biurokratija būtų mažesnė, verslas ir valdžia dialoge rastų daugiau sąlyčio taškų, o tiek žmogaus, tiek investuotojo savivertės jausmas augtų.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis priminė konferencijoje išsakytą mintį, kad rinkimų laikotarpiu gali būti siekiama kalti pleištus tarp skirtingų visuomenės sluoksnių, o retorika verslo atžvilgiu vis dar tebėra negatyvi:  „Jei dažniau būtų sakoma ačiū mokytojams, medikams ar verslui, negatyvumo visuomenėje būtų žymiai mažiau“.

AB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas taip pat laikosi nuomonės, kad visuomenės ir valdžios požiūris į verslą yra neigiamas visoje Lietuvoje. Antra vertus, jis ragino nesuabsoliutinti valdžios: tai verslas kuria darbo vietas, investuoja: „Turim mokėti orius atlyginimus, ir viskas bus gerai“.

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sakė nepastebįs skirtumų ir besidžiaugiąs vienodai visų investicijomis.

„Blockchain“ revoliucija

Apie „blockchain“ technologijas konferencijoje kalbėjo rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs. „Blockchain“ atnešami pokyčiai lyginami su tais, kuriuos 1994 m. sukėlė interneto atsiradimas. Tas pats pasakytina ir apie šios technologijos turimą potencialą.

„Technologija „blockchain“ išsiskiria tuo, kad informacija yra decentralizuota, padalyta į atskirus blokus ir paskirstyta po visą sistemą – nėra vienos konkrečios vietos, kurioje ji būtų saugoma. Kad tokio tipo sistemoje informacija būtų saugi, ji užšifruojama. Prie užšifruoto informacijos bloko jungiamas kitas blokas – taip formuojama grandinė. Šios technologijos ypatumai suteikia galimybę užtikrinti informacijos saugumą, nes į užkoduotą sistemą negalima įsilaužti“, – aiškina investuotojas.

Be to, minėtieji blokai išsidėstę tam tikra tvarka, o kiekvienas blokas turi informacijos apie ankstesnius blokus. Todėl neįmanoma nepastebimai keisti ar pašalinti duomenų – tai užkerta kelią galimoms manipuliacijoms. I. Laurs pabrėžia, kad technologija „blockchain“ užtikrina visišką skaidrumą. Sistema yra patikima, mat aišku, kaip ji veikia, o atskiri asmenys negali jos pakeisti.

Šiandien technologija „blockchain“ daugiausia siejama su kriptovaliutomis, tačiau investuotojas pabrėžia, kad yra daugybė kitų sričių, kuriose gali atsiskleisti šios inovatyvios ir pažangios technologijos potencialas.

Kaip pasirinkti komandą?

Kapitonas, lektorius Paulius Kovas su verslo lyderiais dalijosi savo patirtimi, kaip atsirinkti geriausius komandos narius ilgai ir sunkiai kelionei. Jis pasakojo apie fatališkus išgyvenimus jūroje, kai žmogaus gyvybė gali būti verta tik 4 sekundžių,  pasitikėjimo ir klaidos kainą, „iš nieko“ kuriamą džiaugsmą.

„Po 28 parų plaukimo Pietų vandenynu štormo metu lūžtanti maždaug 4 aukštų pastato aukščio banga nuo jachtos denio nuplovė vieną įgulos narį. Tuo metu vandens temperatūra siekė vos 6 laipsnius. Už borto iškritęs žmogus vilkėjo neperšlampamu kostiumu ir gelbėjimosi liemene. Tai, kad tokiomis štormo sąlygomis beribėse vandenyno platybėse žmogų pavyko surasti ir ištraukti taip sparčiai, rodo, kad vadovauta buvo tiksliai, o įgula buvo kompetentingai pasiruošusi dorotis su sudėtingiausiomis situacijomis“, -  neslėpdamas emocijų pasakojo Tūkstantmečio odisėjos bendraautoris, „ Ambersail“ jachtos kapitonas.

„Renkuosi komandą pagal penkias taisykles: norą būti komandoje, gebėjimus, tikslo siekimą, vertybes ir abipusį pasitikėjimą. Iškritus bet kuriam iš šių elementų piramidė griūva“, - sakė  P. Kovas.