Quantcast

Bendruomeniškumas – mūsų visų gyvenimo ryšys

„Nė vienas žmogus nėra tarsi atskira sala“ – rašė anglų rašytojas Džonas Donas. Bendruomenė – tai žmonių grupė, kurią sieja emociniai ryšiai bei bendrumo jausmas.

Bendruomeniškumas lydi žmogų nuo pat gimimo dienos. Tai yra viena iš savybių, verčiančių galvoti ne tik apie save, bet ir apie šalia esančius žmones. Organizuotos bendruomenės yra vienas pagrindinių atviros visuomenės veiksnių. Tvirta bendruomenė – tvirta visuomenė leidžia lengviau spręsti problemas ir judėti siekiamo tikslo link. Bendruomenė yra svarbus visuomenės gyvenimo kokybės socialinis junginys, užtikrinantis daugelio socialinių funkcijų racionalų panaudojimą, gerinant socialinę – psichologinę žmogaus gyvenseną bei skatina socializacijos procesą.

Pastaruoju metu daug kalbama apie bendruomeniškumą, kuris asocijuojasi su bendruomene ir yra laikomas ypatinga vertybe, nusakančia socialinės organizacijos kokybę. Bendruomeniškumas žmonių grupėje pasireiškia kaip tam tikras bendrų pastangų ir išteklių suvienijimas, apibūdinamas trim požymiais. Tai emocinių susikertančių ir vienas kitą stiprinančių ryšių tinklas, tai ištikimybė bendroms vertybėms, normoms ir prasmei ir gana aukštas atsakomybės lygis. Bendruomeniškumas išreiškiamas poreikių patenkinimu, naryste, bendru emociniu ryšiu.

Svarbiausias bendruomenės elementas yra žmonės, turintys bendrų interesų. Žmogus yra didžiausia vertybė bendruomenės darbe. Bendruomenėje vykstantys socialiniai edukaciniai procesai ir individo aktyvus dalyvavimas juose sudaro bendruomeninio ugdymo pagrindą. Bendruomenė gali būti terpė priemonė, siekianti sudaryti galimybes visiems individams realizuoti savo potencialą ir troškimus.

Paradoksalu, tačiau miestuose veikiančios organizacijos, lyginant su analogiškomis rajoninių miestelių ar kaimo gyvenviečių bendruomenėmis, dažnai nesulaukia reikiamo valdžios institucijų dėmesio ir paramos. Tai sąlygoja ir varžo jų veiklos plėtros galimybes.

Visa nevyriausybinės organizacijos veikla turėtų būti paremta savanoryste. Jų vykdomų projektų rėmimas ir finansavimas turi būti skaidrus ir viešas. Labai jau keistai atrodo organizacijos, renkančios labdarą ir apie trečdalį surinktų lėšų skiriančios savo atlyginimams. Kitos visuomeninės organizacijos vykdo gražias „telefonines akcijas“. Naujiems metams prasidėjus valdininkai iš mokesčių mokėtojų pinigais apmokamų mobiliųjų telefonų aukoja milijonines sumas, kurių trečdalį pasilieka ryšio operatoriai. Net ir aukodami, darydami gerus darbus, rinkodaros sumetimais, menkiname ir žeminame savo šalį.

Skelbiama, kad tik kas šeštas lietuvis linkęs aukoti, užsiimti labdara, daryti gerus darbus kitiems. Pasauliniame aukojimo indekse (The World Giving Index) 2017 metais Lietuva užėmė tik 137 vietą. Žemiau atsidūrė tik Kinija ir Jemenas. Nors per pastaruosius metus pusė Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję labdarai, tik dešimtadalis patvirtino aukojantys reguliariai." Tai parodė „Spinter tyrimai“ vieno prekybos tinklo užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai.

Ir pasirodo nesvarbu – kokia buvo mūsų pagalba Etiopijos, Ruandos, Zambijos, Filipinų ar Ukrainos žmonėms, vis tiek kažkaip sugebame „padėti“ save lentelės apačioje.

Turime atsisukti į save. Miesto nevyriausybinės bendruomeninės organizacijos turėtų gauti patalpas veiklai pagal panaudos sutartį ir bent minimalią paramą patalpų išlaikymui. Visa tai galėtų būti suteikiama projektinę aktyvią veiklą vystančiai organizacijai, vienijančiai apie 50 narių, aktyviai dalyvaujančiai miesto bendruomenės veikloje. Organizacijai nevykdant veiklos arba patalpas naudojant ne pagal paskirtį, tokia parama turi būti nutraukiama, o patalpų, pagal panaudos sutartį teikimo tikslingumas, svarstomas neatidėliojant.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, žemės ūkio ministerija, kitos valdžios institucijos skiria lėšas projektams vykdyti ir skatinti bendruomeninei veiklai. Savivaldos institucijų pareiga padėti bendruomenėms, informuoti jas apie projektinio finansavimo galimybes, koordinuoti miesto bendruomenei reikalingų projektų rengimą.

Pensinio amžiaus asmenims su negalia būtina mažinti pravažiavimo kainas – dideli kelionės kaštai riboja žmonių mobilumą, tuo pačiu dalyvavimą bendruomenės veikloje bei didinama socialinė atskirtis.

Nevyriausybinės organizacijos – bendruomenės centro pagrindinis tikslas yra vienišų, socialinėje atskirtyje dėl mažų pajamų, sveikatos stovio atsidūrusių įvairaus amžiaus žmonių, jaunų šeimų socializacija bei įtraukimas į bendruomeninę veiklą. Tokiems asmenims susibūrimai bendruomenės centruose – tai galimybė pasijusti saugiais ir reikalingais pilietiškais visuomenės nariais.


Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668847.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šlykšti boba , negaliu žiurėt

Šlykšti boba , negaliu žiurėt portretas
Sena kalė! Jau nuo senų laikų jinai kibdavo prie svetimų vyrų , savo darbovietėj, kai dar dirbo Medžio apdirbimo kombinate Petrašiūnuose, nusileidus nuo kalno. Sterva paskutinė! Taip ir kišdavo savo pizdą vyram, kad ją padulkintu, jai nesvarbu koks, ar jaunas ar senas, ar vedes ar ne vedes. Ir po šiai dienai kad ir susenus , susiraukšlėjus kaip armonika, bet vistiek dar ieško svetimų bybių.

Eucharistijus Koulas

Eucharistijus Koulas portretas
Besmegeniškumas - madinga prie naujos valdžios. Juk kiekviena valytoja gali valdyti šalį. Valio

kaunietė

kaunietė portretas
Labai nemaloni ši visiem,s kam tik galima lįsti į užpakalį, senė. Lindo ir prilindo prie Matijošaičio, gavo kelios bobelės patalpas, joms visai nerūpi kauniečių reikalai ir bendruomenės skirtus pinigus panaudoja nenuskriausdama save. Ir jau eilę metų Kaune siautėja ir, žinoma, dėka pačių žmonių apsileidimo, nesakant tokioms senėms GANA. O matijošaitininkams tinka, matai agituos už juos. Tai dar kartą įrodo kas yra Matijošaitis ir jo komanda, jei renkasi tokias senes.
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių