Atsakomybė už sėkmingą švietimo tikslų įgyvendinimą tenka ne tik mokyklai, bet ir savivaldybės bei nacionalinio lygmens švietimo institucijoms. Savivaldybės lygmeniu už švietimo valdymą ir administravimą atsakingos savivaldybės atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba) ir vykdomoji institucija (savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas). Be to, savivaldybė yra daugumos šalies bendrojo ugdymo mokyklų steigėja ir drauge su mokykla atsako už švietimo kokybę.

Žurnalo „Reitingai“ pateikti išsami visų švietimo ir aukštojo mokslo institucijų tyrimų 2018 m. analizė rodo, kad Lietuvoje labai didelis skirtumas tarp mokyklų skirtingose savivaldybėse.

LRS 2011 m. birželio 29 d. buvo patvirtintos „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės“, kuriose teigiama, kad „Mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Siekiama, kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atnaujinanti švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinanti ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijanti savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų sistema“.

LVŽS Kauno skyriaus programoje numatytas vienas iš tikslų – užtikrinti visiems prieinamo kokybiško bendrojo ugdymo sąlygas. Todėl buvo peržiūrimas ir analizuojamas Kauno m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklas. Mūsų siekis yra, kad kiekviename mikrorajone būtų suformuotas visų pakopų (priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigų kompleksas, atkreipiant dėmesį į socialinius poreikius turinčius vaikus.

Kauno mieste yra 11 seniūnijų, kuriose yra: 9 gimnazijos, kurios vykdo pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio ugdymo programas, 8 specializuoto ugdymo ir pakraščio statusą gavusios gimnazijos, 5 gimnazijos - viešosios įstaigos, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 3 pagrindinės mokyklos, 4 daugiafunkciniai centrai, 16 progimnazijų, 12 pradinio ugdymo programas įgyvendinančios švietimo įstaigos ir 6 specialiosios mokyklos.

LVŽS Kauno skyriaus programoje numatyta, kad Kaune veiktų šie bendrojo ugdymo mokyklų tipai: pradinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos. Mes sieksime, kad pagrindinio ugdymo II dalį vykdytų tik gimnazijos. Tai padėtų mokiniams kryptingai mokytis ir numatyti savo karjerą, baigus pagrindinio ugdymo I dalį (5-8 klases).

Kitas LVŽS Kauno skyriaus išsikeltas uždavinys – mokyklų įvairovės skatinimas, pasirenkant formaliojo ir neformaliojo ugdymo būdus. Mūsų siekis, kad būtų kuo didesnė dalis mokyklų, turinčių savitų, išskirtinių ugdymo požymių. Tai suteiktų galimybes mokiniams tobulinti individualius gebėjimus ir tenkinti specialius ugdymosi poreikius. Tai suteiks mokiniams galimybes patirti mokymosi sėkmę. Tik patiriant sėkmę, mokiniams mokymasis taps aktyvus procesas, patrauklus ir džiaugsmingas. Pagrindinė geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimo prielaida yra mokyklų bendruomenių noras pačioms inicijuoti pokyčius ir keisti mokyklą. Mokyklos savitumo galima ieškoti stiprinant tam tikrus mokomuosius dalykus, pvz., gamtos mokslus, kalbas, socialinius mokslus ir kitus. Taip pat numatoma didesnė neformaliojo vaikų ugdymo programų įvairovė ir didesnis jų prieinamumas. Mokinių, lankančių įvairias neformaliojo ugdymo veiklas dalis turėtų išaugti iki 80 proc. Šiuo metu didžioji neformalaus švietimo įstaigų dalis koncentruojasi miesto centre. Mūsų siūlymas – kuo daugiau neformalaus švietimo teikėjų galėtų vykdyti veiklas mokyklose, ypač tai svarbu pradinių ir progimnazijų mokiniams. Tik neformalaus švietimo įstaigų įvairovė ir prieinamumo didinimas padės įtraukti kuo daugiau vaikų į neformalaus švietimo veiklas.

Mokinių įsitraukimą į įvairias neformaliojo ugdymo veiklas padėtų „Visos dienos mokyklos“ modelio plėtra mieste. Mokyklos nemokamai užimtų ir ugdytų priešmokyklinio amžiaus vaikus, pradinukus ir 5-6 klasių mokinius visą darbo dieną. Tai būtų didelė pagalba tėvams. Šis modelis pasiteisino daugelyje šalių. Tai gerintų ne tik mokinių pasiekimus, bet ir tai, kad mokiniai galėtų ir namų darbus atlikti, padedant pedagogams, ir gautų švietimo pagalbos specialistų konsultacijas, ir dalyvautų savo mėgstamose papildomose veiklose, projektuose. O tam, kad šis veiklos modelis būtų įgyvendinamas, reikėtų derinti finansines galimybes su savivaldybe ir švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Mokyklų aplinka - tai dar viena svarbi sėkmingos mokyklos ir kokybiško švietimo sąlyga.

Vienareikšmiško atsakymo, kokia turi būti ideali edukacinė erdvė, turinti įtakos mokymosi rezultatams, nėra ir tikriausiai negali būti, nes dabartinė ugdymosi aplinka nebeišsitenka mokyklos sienų ribose. Todėl skatintina yra bendradarbiavimas bendrojo ugdymo mokyklų su aukštosiomis mokyklomis, su profesinio mokymo centrais. Tai suteiktų mokiniams galimybes eksperimentuoti, naudotis įvairiomis laboratorijomis, įrangomis. Visose mokyklose būtina sukurti tinkamą mokymosi aplinką: gamtos mokslų laboratorijas, menų edukacijos priemones, sveikatingumo erdves ir kt. Švietimo įstaigose turėtų vyrauti kūrybingumui palankios aplinkos, kad mokymo galimybių neribotų menki materialiniai ištekliai.

Tik numatant ilgalaikes, kryptingas ir kompleksines tarpusavyje suderintas priemones, galima siekti užsibrėžtų švietimo tikslų ir eiti kokybiško švietimo link.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668846.