Bylos duomenimis, A. Stiklioraitis vairavo neturėdamas tam teisės, kuri atimta 2013 metais, ir smarkiai viršijo greitį – jis mieste važiavo 150 kilometrų per valandą greičiu.

Dviejų Kauno teismų teisėjai nagrinėjo tragiškos avarijos, įvykusios 2014 metų sausio pabaigoje, mįslę. Sausio 30-osios vakarą į automobilį „Opel Astra“, sukusį iš Karaliaus Mindaugo pr. į kairę ties M.K.Čiurlionio tiltu, rėžėsi nuo Šančių važiavęs „Mercedes-Benz“. Opelį vairavusi Greta Labanauskaitė buvo sunkiai sužeista, kartu važiavęs 22 metų Eimantas Motiejaitis žuvo.

Tą vakarą A.Stiklioraitis 34-ą kartą pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas A.Stiklioratį pripažino kaltu. Jis turės atlyginti ir teismo priteistą žalą nukentėjusiai G.Labanauskaitei – 17 tūkst. eurų. 2,5 tūkst. jis jau yra atlyginęs.

A.Stiklioraitis pirmiausia apklaustas kaip liudytojas, buvo teigiama, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Pirmasis kaltinamųjų suolą užėmė Darius Vilūnas. Ginti šį niekur nedirbusį kaunietį stojo gerai žinoma advokatė, politikė, nesėkmingai kandidatavusi į Kauno mero postą – Aušra Ručienė.

Advokatė taip uoliai gynė iš dalies kaltę pripažįstantį D.Vilūną, kad dažniausiai pati atsakinėdavo į žurnalistų D.Vilūnui užduodamus klausimus. Tačiau D.Vilūno versija, kad tragiško įvykio vakarą jis vairavo „Mercedes-Benz“, o geras jo bičiulis A. Stiklioraitis sėdėjo šalia, ėmė braškėti.

Vargu ar gynyba tikėjosi, kad atsiras sąžiningų ir drąsių liudytojų, pasėjusių abejones, kad vis dėlto ne D.Vilūnas vairavo automobilį. Tokios prielaidos buvo minimos dar iki bylai pasiekiant teismą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atrodė, kad viskas daroma taip, kad tiesa liktų kažkur anapus.

(Nuotraukoje – A. Ručienė ir D. Vilūnas)

„Mercedes-Benz“ automobilis atiduotas savininkui, nors žuvusio jauno vyro artimieji tyrėjams iš karto sakė norėsią šios mašinos ekspertizės. Mersedeso savininkė – šiandien nuosprendį išgirdusio A.Stiklioraičio sesuo.

Aiškindamiesi tragiškos avarijos aplinkybes, tyrėjai net nesivargino apklausti pirmųjų nelaimę regėjusių liudytojų, neieškojo vaizdo įrašų, nors daug proto nereikia suvokti, kad geležinkelio tiltas yra stebimas vaizdo kamerų.

Nedaug trūko, kad tragedijos kaltininke liktų žuvusio jaunuolio mylimoji G.Labanauskaitė. Juk ji iš pagrindinio kelio suko kairėn.

E.Motiejaičio artimieji ieškojo atsakymų ir sudėliojo mozaiką jiems skaudžiausio gyvenime vakaro, kai jų sūnus su sužadėtine išvyko vakarieniauti. D.Vilūno ir jį palaikiusios advokatės A.Ručienės versija subliuško.

Byla persikėlė į Kauno apygardos teismą, o kaltinamųjų suolą užėmė A.Stklioraitis, iki paskutinės minutės tvirtinęs, kad sėdėjo keleivio vietoje ir neigė savo kaltę.

Ši byla išskirtinė ne tik tuo, kad ją nagrinėjant pasikeitė kaltinamasis. A.Stiklioraitis buvo teisiamas ne dėl eismo įvykio, kuris sukėlė kito žmogaus mirtį, o už žmogžudystę.

Likus keturiems mėnesiams iki tragedijos Karaliaus Mindaugo prospekte A.Stiklioraitis sukėlė kitą avariją H.O. Minkovskių gatvėje, kuri vos nesibaigė studento žūtimi.

Prieš tai A.Stiklioraitis jau buvo keliskart netekęs vairuotojo pažymėjimo. Kelių chuligano karjerą šis kaunietis pradėjo 2005 metais. Jis įkliuvo girtas prie vairo, nors dar neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Vėliau buvo sulaikytas dėl greičio viršijimo ir važiuojantis per raudoną šviesoforo signalą, nors vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo atimtas. Tamsioje jo biografijoje yra ir kitų nusižengimų.

Teismas taip pat priėmė ir nutartį, kuria pranešė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad dalis liudytojų, tvirtinę, jog vairavo ne A.Stiklioraitis, galimai padarė nusikalstamą veiką – prisiekę sakyti tiesą ir susipažinę su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, apklausų metu davė melagingus parodymus.