Prokuratūra sprendimą skundžia paskutinę dieną, kai gali tai padaryti, vyriausiojo Vilniaus apylinkės prokuroro sprendimu. Spręsdamas klausimą dėl H.Daktaro perkėlimo, teismas nurodė atsižvelgęs į teisme išsakytą Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo atstovo ir prokurorės poziciją.

„Suprantu, kad visuomenė, ką tik girdėjusi apie tai, jog prokuratūra neprieštarauja tokiam nuteistojo prašymui, sprendimą teikti šį apeliacinį skundą gali vertinti dvejopai. Tačiau įvertinęs duomenų visumą, kaip aukštesnysis prokuroras, esu įsitikinęs, kad vadovaujantis visų pirma teisėtais visuomenės interesais, toks sprendimas yra būtinas“, - prokuratūros pranešime cituojamas Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vertinant nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais, specialistų išvadas dėl pakartotinio smurtinio elgesio rizikos ir jų pateiktas rekomendacijas, šiuo metu  nuteistajam  H.Daktarui  paskirtos bausmės atlikimas pataisos namuose gali būti nesaugus tiek jam pačiam, tiek kitiems nuteistiesiems.

Prokuroro vertinimu, toks nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu ir neleidžia manyti, kad nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė, padarė išvadas  dėl įvykdytų nusikalstamų veikų  ir gailisi.

„Iš šio teismo posėdžių protokolų bei kitų duomenų darytina išvada, jog nuteistasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes jo prisipažinimas paremtas tik įsiteisėjusių teismų nuosprendžiais. Prokuroro vertinimu, toks nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu ir neleidžia manyti, kad nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė, padarė išvadas  dėl įvykdytų nusikalstamų veikų  ir gailisi“, – rašoma penktadienį išplatintame prokuratūros pranešime.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis neatlygino ir net nepradėjo atlyginti padarytos žalos.

Lietuvos teisės aktai numato minimalų 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laiką kalėjime, po kurio nuteistasis gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus, bet tik tuo atveju, jei jo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas ir nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme asmenų perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą turi atitikti saugumo reikalavimus – tokio asmens perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus neturi kelti grėsmės nei perkeliamo, nei kitų nuteistųjų saugumui.

Pernai birželį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija paliko galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kauniečiui 59 metų H. Daktarui. Jis pripažintas kaltu dėl nužudymo ir kitų sunkių nusikaltimų.