Buvusį Kraujo donorystės centro vadovą Artūrą Joną Venslauską Kauno apygardos teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir nubaudė jį laisvės atėmimo bausme ją atidedant.

Kaip pranešė teismas, A.J.Venslauskui skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant dvejiem metams.

Taip pat kaltu pripažintas ir Kraujo donorystės centras. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovei iškelta bankroto byla, teismas skyrė įstatyme numatytą bausmę – juridinio asmens likvidavimą.

A.J.Venslauskas kaltintas, kad būdamas Kraujo donorystės centro direktoriumi piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, pažeisdamas kraujo ir kraujo komponentų įvežimo į Lietuvą ir išvežimo iš jos sąlygų bei tvarkos reikalavimus. Jis 2007–2009 m. organizavo neteisėtą 84 tūkst. 161 vieneto šviežiai šaldytos kraujo plazmos išvežimą iš Lietuvos į Austrijoje esančią gamyklą. Ataskaitose nurodė, kad veža plazmą perdirbti. Tačiau plazma buvo parduota. Iš šios veiklos gavo daugiau nei 1,7 mln. eurų pajamų.

Skaičiuojama, kad neturėdamas sveikatos apsaugos ministro leidimo, pateikdamas ministerijai raštus su melaginga informacija, A.J.Venslauskas išvengė didelės turtinės prievolės – grąžinti donorų kompensacijoms skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas – 228 tūkst. eurų.

A.J.Venslauskas kaltu neprisipažino, teigė nežinojęs, kad reikia gauti ministerijos leidimą, nors apie kraujo plazmos išvežimą ataskaitos buvo teikiamos, niekas jam priekaištų nereiškė.

Buvęs Kraujo donorystės centro direktorius nurodė, kad kraujo plazmą į Austriją išvežė, nes Lietuvoje buvo sustabdyta kraujo preparatų gamyba, o kraujo plazmos pertekliaus nebuvo, kur dėti.

Jis teigė, kad siekė naudos Lietuvos gyventojams – parvežti Austrijoje pagamintų ir Lietuvoje trūkstamų vaistų, tačiau esą nebuvo sudarytos sąlygos atvežti vaistinius preparatus, perdirbtus iš kraujo plazmos. Tokius A.J.Venslausko parodymus teismas įvertino kaip gynybą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tai ne vienintelė byla, dėl kurios A.J.Venslauskas varsto Kauno apygardos teismo duris. Ant teisėjų stalo – 1 mln. eurų iššvaistymo byla. A.J.Venslauskui pareikšti kaltinimai dėl turto iššvaistymo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Kaltinamajame akte teigiama, kad 2009-2011 m. būdamas Kraujo donorystės centras direktoriumi, A. J. Venslauskas, siekdamas iššvaistyti bendrovės turtą, pasirašė sutartis su Kipro bendrove dėl informacinės technologinės programos įdiegimo ir programinės įrangos palaikymo, sumokėjo daugiau nei 715 tūkst. eurų grynais, tačiau jokia sutarta įranga diegiama nebuvo.

Taip pat buvęs direktorius pasirašė sutartį dėl medicininės įrangos – šaldymo kambario – pirkimo. Sumokėjo per 303 tūkst. eurų, nors realiai tokio įrenginio kaina galėjo būti ne daugiau nei 13,5 tūkst. eurų.

Tai ne visi kaltinimai A. J. Venslauskui. Jis taip pat kaltinamas tuo, kad avansinėse apyskaitose nurodė, jog komandiruotės išlaidoms buvo panaudota beveik 53 tūkst. eurų, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad patirtos komandiruočių sąnaudos yra patirtos pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti.