Kaip jau rašyta, po pusdienio tylos Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, jog, „ikiteisminio tyrimo duomenimis, kyšis inspektoriui buvo duotas už tai, kad privačiai bendrovei atliekant kultūros paveldo objekte darbus pažeidžiant tvarką, inspektorius neužfiksuotų šių pažeidimų ir nesustabdytų atliekamų darbų“.

Pranešta, kad kratos atliktos inspektoriaus ne tik darbo, bet ir gyvenamojoje vietoje, paimti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.

– Generalinės prokuratūros pranešime nurodoma, kad sulaikytojo inspektoriaus inicialai yra L.T. Ar tai Liutauras Tarbūnas? Su juo pačiu nepavyksta susisiekti, o jo vienintelio inicialai sutampa su nurodytaisiais? – pasiteiravome S. Stoškaus.

Svaigedas Stoškus/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Negaliu komentuoti. Papasakosiu, ką žinau.

– Papasakokite.

– Atvykę pareigūnai turėjo tam tikrų klausimų. Apsikeitėme pozicijomis. Tam tikrų dokumentų paprašė, supažindino su tam tikrais duomenimis. Pasirašiau, kad neviešinsiu neskelbtinų duomenų. Labai ilgai užtrunka suforminimai, biurokratizmai. Apsilankė, išėjo.

– Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kyšis inspektoriui buvo duotas už tai, kad privačiai bendrovei atliekant kultūros paveldo objekte darbus pažeidžiant tvarką. Apie kurį objektą kalbama?

– Negaliu atskleisti.

– Jūs buvote informuotas STT atstovų dėl kurio konkrečiai objekto kilo įtarimų? Jums buvo atskleista tokia informacija?

– Negaliu atskleisti.

– Ar STT sudominęs jūsų skyriaus darbuotojas šiandien buvo pasirodęs darbe?

Tikiuosi, kad jis rytoj pasirodys darbe.  Ir aš jam turėsiu tam tikrų klausimų. Aš pats turiu klausimų, į kuriuos dar neturiu atsakymų. Man lygiai taip pat įdomu.

– Aš jo nemačiau.

– Kokius kultūros paveldo objektus kuruoja šis inspektorius?

– Esančius Raseinių rajone, Kauno tvirtovę,  taip pat esančius Naujamiestyje.

– Kaip vertinate jį kaip specialistą, kaip inspektorių?

– Nenorėčiau…

– Jums nebuvo kilę įtarimų?

– Žiūrėkit... Dabar nevyniokim tos temos. Supraskit... Karšta ir neetiška.

– Ar šis vizitas ir įtarimai kolegai nesutrikdė Kauno skyriaus darbo?

– Taip. Dabar jau dirbam įprastu būdu, bet… Natūralu, kad tokie dalykai išmuša iš vėžių, bet pagarba STT. Labai profesionalūs vyrukai. Geranoriškai pabendravom. Pasikeitėme duomenimis. Ir jiems klausimų daug turėjome. Nemaloni situacija, bet jie tikrai sudarė visas sąlygas, kad streso darbuotojams kiltų kuo mažiau. Spaudžiu ranką. Kaunas gerose rankose.

– Kiek objektų šiuo metu kuravo inspektorius, kuris buvo sulaikytas?

– Ką reiškia kuravo? Jis kuravo tam tikras teritorijas. Pavyzdžiui, jeigu piliakalnis, kurį reikia apžiūrėti, yra jo teritorijoje, jis ir vyksta. Jeigu kažkas negerai, pavyzdžiui, IV forte, jis irgi ten vyksta.

– Jo teritorijas dabar perims kolegos?

– Palaukit, dar niekas nieko neperims. Vienas dalykas, jo reikia paklausti, ar yra numatyta vizitų į objektus jo teritorijose, kitas dalykas, per vieną dieną pasaulyje niekas nesugriuvo. Žiūrėkit, būna, kad žmonės savaitėmis serga. Ir padalinio darbas nesugriūva. Tikiuosi, kad jis rytoj pasirodys darbe.  Ir aš jam turėsiu tam tikrų klausimų. Aš pats turiu klausimų, į kuriuos dar neturiu atsakymų. Man lygiai taip pat įdomu. Duok Dieve, kad visi debesys prasisklaidys.

– O minėtas inspektorius nenušalintas nuo pareigų?

– Nežinau, nedisponuoju tokia informacija. Jeigu ir turėčiau, tikriausiai negalėčiau jos atskleisti.

Kaltinamasis garsioje „stiklainio“ byloje

Paveldosaugininkas L. Tarbūnas buvo vienas iš trijų kaltinamųjų garsiai nuskambėjusioje stiklinio antstato Kauno Laisvės alėjoje byloje. Jo teisminis persekiojimas buvo nutrauktas nuėjus senaties terminui.

Dokumentus „stiklainio“ gimimo procese L. Tarbūnas pasirašė 2007 metų birželį. Pagal tuomet galiojusius įstatymus tarnybos pareigų neatlikimui buvo taikomas penkerių metų senaties terminas. Šis terminas nagrinėjant bylą jau buvo suėjęs.

Tam neprieštaravus ir valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui, L. Tarbūno atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Jam suteiktas liudytojo statusas.

Teisiamųjų suole tuomet liko buvusi Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovė Irena Vaškelienė ir jos kolegė Rymantė Gudienė, kuri skyriuje tebedirba iki šiol. Vėliau suėjus senaties terminui byla nutraukta ir pastarųjų atžvilgiu.

Sutuoktinei – kaltinimai dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo

Teisiame buvo ir L. Tarbūno sutuoktinė. Gydytojai psichiatrei Vaivai Tarbūnienei buvo pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Byloje buvo užfiksuoti aštuoni nusikalstami epizodai. Kaltinamajame akte minima, kad gydytoja, neapžiūrėjusi pacientų ir neįsitikinusi jų psichikos būkle, sveikatos istorijoje įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis. Dažniausiai tai buvo reikalinga tam, kad paciento artimieji galėtų kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl būtinybės nustatyti didelį specialiųjų poreikių lygį – nuolatinės slaugos skyrimą.

Daugeliu atvejų psichiatrė nurodė, kad pacientus aplankydavo jų namuose. Ten atlikdavo trumpą jų protinės būklės tyrimą, ir nuolatinės slaugos skyrimui būtiną Blessed‘o demencijos skalę. Kyšius davusieji neigė gydytojos vizitą į namus.

Byloje užfiksuota, kad šešiais iš aštuonių atvejų V. Tarbūnienė priėmė 500 litų kyšį. Dar dviem atvejais sumos buvo didesnės.

Pareigūnai užfiksavo, kaip ji patarinėjo savo klientams, ką jie turėtų sakyti Neįgalumo ir darbingumo lygį nustatančioje tarnyboje. Esą jei paciento artimieji kalbės „taip, kaip yra, nieko gero nebus“.

Gydytoja rekomendavo nuolatinės slaugos siekti „per psichiką, nes per terapiją tai nieko negaus, o per psichiką reikia meluoti“. Į susijaudinusių artimųjų klausimą: „Kiek skolingi?“, gydytoja atsakydavo, kad žmonės duoda 500.

Teisme narpliojamuoju laikotarpiu V. Tarbūnienė dirbo Kaišiadorių psichikos centre gydytoja psichiatre. V. Tarbūnienė per ikiteisminį tyrimą iš dalies prisipažino kalta ir patvirtino iš kai kurių pacientų paėmusi pinigus. Iš dalies kaltais prisipažino ir davusieji kyšius, tačiau jie tai vadino atsidėkojimu.