Skaičius auga

Per pirmąjį šių metų pusmetį keliuose įvyko 100 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkai. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį jų buvo mažiau – 91. Daugiau nei pusė įvykių – 57 šiemet įvyko dėl pačių dviratininkų kaltės. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) atstovės Marijos Kazanovič, iš 121 sužeisto dviratininko net 56 buvo sužeisti dėl jų pačių kaltės, o iš 5 žuvusiųjų 3 žuvo dėl savo pačių kaltės. 2 iš jų buvo neblaivūs.

"Apskritai neblaivūs dviratininkai tapo 16 eismo įvykių kaltininkais. Tai sudaro net ketvirtadalį eismo įvykių", – pasakoja pareigūnė.

Pasak pašnekovės, labai skaudu, kad net kas trečiame eismo įvykyje dalyvauja nepilnamečiai. Net trečdalis jų eismo įvykiuose nukenčia dėl savo pačių kaltės – neatsargaus, neatsakingo elgesio, nesegamo saugos šalmo. "Analizuojant pirmojo šių metų pusmečio avaringumą, matyti, kad dviratininkai vis dar išlieka labai pažeidžiama eismo dalyvių kategorija. Deja, nemažėja ir eismo įvykių skaičius, kuriuose dalyvauja neblaivūs dviračių vairuotojai, ketvirtadaliu padidėjo ir sužeistų nepilnamečių dviratininkų skaičius", – pirmojo šių metų pusmečio statistiką komentuoja M.Kazanovič.

LKPT atkreipia dėmesį į vis didėjantį dviračius vairuojančių asmenų skaičių ir rengia įvairias prevencines akcijas bei reidus, orientuotus į dviratininkų saugumo skatinimą. "Dviratininkai raginami ne tik atkreipti dėmesį į Kelių eismo taisykles (KET), bet laikytis ir rekomendacijų. Dėvėti ne tik šviesą atspindinčias liemenes, tačiau ir šalmus, kurie gali ne tik apsaugoti nuo sužalojimų, bet ir išsaugoti gyvybę", – pasakoja policininkė.

Dviratininkas Tomas Vaitkus sako, kad malonus ir džiaugsmą teikiantis važiavimas dviračiu pirmiausia turi būti labai saugus. "Kuo didesnis saugumas turėtų būti kiekvieno dviratininko prioritetas, o saugumo priemonių žmonės turi imtis ne todėl, kad kas nors liepia ar baudžia", – akcentuoja profesionalus dviratininkas.

Fiksuoja tik sužalojimus

Per pirmąjį šių metų pusmetį Kauno policininkai užfiksavo net 426 pažeidimus, kuriuos padarė dviratininkai. 374 pažeidimai padaryti mieste. Pasak Kauno kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko, rimčiausi pažeidimai, kuriuos padaro ant dviračių sėdę kauniečiai – važiuoja neblaivūs arba nepaiso reikalavimų važiuoti įjungtais žibintais ir vilkėti šviesą atspindinčią liemenę. "Džiaugiamės, kad per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Kauno keliuose nežuvo nė vienas dviratininkas, tačiau sužalojimų jiems nepavyko išvengti. Iš 19 sužeistųjų net 15 sužeidimų patyrė mieste", – pirmojo pusmečio statistiką komentuoja D.Česnauskas.

Pasak pareigūno, itin didelis eismo įvykių, kuriuose dalyvauja dviratininkai skaičius, būna vasaros pradžioje, kai didesnis jų skaičius pasipila į gatves ir automobilių vairuotojai būna atpratę nuo dviratininkų. "Be abejo, ir patys dviratininkai po žiemos būna pamiršę deramas atsargumo priemones, tačiau vėliau viskas susitvarko", – dviratininkų eismo subtilybes pasakoja D.Česnauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad bet koks susidūrimas su dviračiu, remiantis KET, jau yra laikomas eismo įvykiu. Pašnekovas prisiminė ir avariją, kurioje susidūrė vien tik dviratininkai ir į kurią buvo kviečiami policijos pareigūnai, kad būtų išaiškintas kaltininkas. "Panemunės parke važiavo dvi dviratininkės, kurios viena kitai bandė perduoti vandens buteliuką, o paskui jas važiavęs dviratininkas nusprendė, kad spės pralįsti pro jų tarpą, deja, taip neįvyko", – neseną įvykį prisimena policininkas.

D.Česnauskas svarsto, kad dviratis yra net pavojingesnė transporto priemonė nei motociklas, nors šių transporto priemonių greičiai ir skiriasi. "Motociklininkai važiuoja su specialia apranga, kuri griuvimo atveju sušvelnina smūgį, dviratininkai dažniausiai važiuoja be jokių apsaugų – nedėvi net šalmo. Be to, palyginti su motociklu, dviratininkai sėdi aukščiau – jų svorio centras aukščiau nei sėdint ant motociklo. Jie krinta iš aukščiau, todėl ir sužalojimai neretai gali būti rimtesni, nors greitis ir mažesnis", – pasakoja D.Česnauskas.

Nederėtų pamiršti

Dienraščio pašnekovai atkreipia dėmesį, kad kyla vis mažiau problemų su dviratininkais, kurie nepaiso reikalavimų dėvėti šviesą atspindinčias liemenes, tačiau vis dar neretai tenka aiškinti, kaip svarbu dėvėti šalmą. "Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbų KET punktą, kuriame pažymima, kad dviračio vairuotojas ar keleivis iki 18 metų, važiuodamas arba vežamas keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam nei 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą", – primena M.Kazanovič.

Dviratininkui važiuoti šaligatviu leidžiama tik tuomet, kai nėra nei tako, nei tinkamos važiuojamosios dalies kelkraščio. Visais atvejais dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems ir neturi jiems trukdyti bei kelti pavojaus.

Pareigūnai priminė ir KET punktą, kurį neretai pamiršta tėvai. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą kursą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Dviratininkų amžius neribojamas tik gyvenamojoje zonoje.

Pareigūnai dviratininkams primena ir reikalavimą, kuriuo jie nelabai džiaugiasi – dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėjomis. Šis reikalavimas negalioja tais atvejais, kai yra specialus dviračių tako kelio ženklinimas. "Kelyje pasitaiko įvairių situacijų, pavojų čia slypi ir vieniems, ir kitiems, todėl svarbu, kad kiekvienas eismo dalyvis gerbtų vienas kitą, tik taip pasieksime, kad šalies keliai ir gatvės būtų saugesni, o eismas būtų taikus", – apibendrina M.Kazanovič.