Kauno medžių gynėjai išgirdo Aukščiausiojo Teismo verdiktą

  • Teksto dydis:

Medžių kirtimui Kaune besipriešinusiems ir policijos „stop“ juostą peržengusiems piliečiams neturi būti skiriamos baudos, neskundžiama nutartimi nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

„Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis ir vertindama susidariusią situaciją, kuriai esant nebuvo paklūsta policijos pareigūnų reikalavimams ir pereita „stop policija“ juosta, konstatavo, kad asmens veikoje nėra kaltės, jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o į bent laikiną medžių išsaugojimą nuo iškirtimo, kol bus išsiaiškinta jų būklė“, – rašoma trečiadienio teismo pranešime spaudai.

LAT nusprendė administracines bylas pareiškėjams – Auksei Petrulienei ir advokatui Sauliui Dambrauskui – nutraukti.

Iš kairės: Vytenis Jakas, Auksė Petrulienė, Saulius Dambrauskas

Byloje nustatyta, kad, pernai kai kuriose Kauno miesto gatvėse pradėjus kirsti medžius, visuomenė ėmė reikšti nepasitenkinimą, prašė stabdyti medžių šalinimo darbus, įvairioms institucijoms rašė skundus. Nesulaukus iš savivaldybės atsako, vienas asmuo pats ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo.

Lietuvos dendrologų draugija, apžiūrėjusi likusius penkis nenupjautus ir septynis nupjautus kaštonus, nustatė, kad šie medžiai gali ar galėjo dar ne mažiau kaip keliasdešimt metų saugiai augti šioje vietoje.

Anot dendrologų, medžių šaknų sistema vykdant gatvės rekonstravimo darbus nėra pažeista, nes montuojamas kelkraščio bortas yra daugiau kaip už trijų metrų.

Kauno apylinkės teismas pernai spalį keliems prieš medžių pjovimą protestavusiems kauniečiams skyrė 120–130 eurų siekiančias baudas. Šie sprendimai skųsti apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmetė.

A. Petrulienė ir S. Dambrauskas kasacinio teismo prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir administracinę teiseną jam nutraukti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujino administracinio nusižengimo bylą ir tenkino asmens prašymą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami asmens kaltės klausimą, neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti reikšmingus bylos duomenis ir netinkamai taikė aplinkos apsaugos klausimus reglamentuojančius teisės aktus.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Želdynų įstatyme kaip vienas iš bendrųjų principų yra nurodoma tai, kad, pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė. Taip pat nurodoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę gauti patikimą informaciją apie želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, planuojamus ir vykdomus darbus želdynų teritorijose, inicijuoti ir teikti pasiūlymus valstybės institucijoms ir savivaldybėms dėl naujų želdynų kūrimo, esamų želdynų ir želdinių apsaugos, apskųsti veiksmus, kai jie pažeidžia želdinių apsaugos reikalavimus. Šiame įstatyme nurodyta ir tai, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, pabrėžia teismas.

LAT teisėjai pripažino, kad suinteresuota visuomenė turėjo teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę.

Nutartyje išaiškinta, kad asmuo buvo įsitikinęs, jog siekia visuomenei naudingo rezultato, kad vykdo Želdynų įstatyme įtvirtintą nuostatą.

„Šioje konkrečioje byloje ši pareiga reikštų neleisti iškirsti dar likusių neiškirstų kaštonų. Pareiškėjas, kaip ir kiti su juo buvę asmenys, nesitraukė nuo medžių, neleido vykdyti darbų, nes, pasitraukus iš įvykio vietos, nukirtus medžius, jau neliktų galimybės atlikti kokybišką jų būklės ekspertizę, juolab atkurti buvusią situaciją“, – rašoma teismo pranešime.

 

 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Administracinėn atsakomybėn kauniečiai buvo patraukti, kai protestavo prieš kaštonų kirtimą Smetonos alėjoje.

Sprendimas pasitelkti policiją protestams dėl medžių malšinti Kaune sulaukė kritikos tiek iš visuomenės, kultūros, tiek iš politikos atstovų.

Po šių įvykių savivaldybė, iki tol tikinusi, kad medžių išsaugoti neįmanoma, pasitelkė ekspertus, kurie įvertintų medžių būklę.

A.Smetonos alėjoje buvo baigiami šalinti paskutiniai penki ten likę medžiai. Savivaldybės atstovų teigimu, šių medžių šaknys buvo pažeistos, o jie – pavojingi ir anksčiau vos neužkrito ant darbininkų.

Tuomet Kaune per kelis mėnesius iškirsti 589 medžiai. Daugiausiai – 227 – jų iškirsta Vytauto prospekte, A.Smetonos alėjoje – 217. Dar keliasdešimt medžių iškirsta Zanavykų ir Miško gatvėse.

Prieš šiuos kirtimus protestavę miestiečiai teigė, kad kirtimo darbai vykdomi pažeidžiant įstatymus ir reikalavo juos stabdyti kol jų skundus dėl šių darbų išnagrinės įvairios institucijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To "Kvaileliam gynėjam"

To "Kvaileliam gynėjam" portretas
Matyt nemoki mokesčių "Kauno šiukšlėms", kad nežinai kiek brangiai jie iš mūsų lupa. Už tokius pinigus kokius jie surenka, turėtų visą parą tuos lapus nešioti. O gal tu ten dirbi? Tada suprantu, algą gauni virš tūkstančio ir dar dirbti nenori......

kaunietė

kaunietė portretas
Pasirodo, kad dar Lietuvoje egzistuoja teisė

KAIMYNAS

KAIMYNAS portretas
SauliauSVEIKINU TAVE SU MAZITE PERGALE kuri padaris LIETUVOS gamtai didelia reiksme
VISI KOMENTARAI 42
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių